Einstein Albert (Albertas Enšteinas) 1879 03 14Ulm (Vokietija) 1955 04 18Princeton (Naujojo Džersio valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas, visuomenės veikėjas. Žydų kilmės. Vienas žymiausių 20 a. mokslininkų, atskleidęs esminius šiuolaikinės fizikos principus. Amerikos menų ir mokslų akademijos (1924), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1942), daugelio šalių mokslų akademijų narys. Vienas Pugwasho sąjūdžio iniciatorių. 1900 baigė Ciuricho federalinę aukštąją technikos mokyklą. 1902–09 Berno patentų biuro ekspertas. 1905 Ciuricho universitete įgijo daktaro laipsnį. 1908–11 dėstė Berno, 1911–12 – Prahos universitete, 1912–13 – Ciuricho federalinėje aukštojoje politechnikos mokykloje, 1914–33 – Berlyno universitete, šio universiteto Fizikos instituto direktorius; profesorius (1912).

Albert Einstein

Mokslinė, visuomeninė veikla ir apdovanojimai

A. Einsteinas (pirmas iš dešinės), W. S. Adamsas (viduryje), E. P. Hubble (antras iš kairės) 1931 lanko Mount Wilsono observatoriją

Aktyviai pasisakė prieš šovinizmą ir nacizmą. Vokietijoje į valdžią atėjus nacionalsocialistams persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo Princetono perspektyviųjų tyrimų institute. A. Einsteinas – pagrindinis reliatyvumo teorijos kūrėjas, iškėlė esmines kvantų ir spinduliavimo teorijos idėjas. Teoriškai nusakė Browno judesį kaip atominių dalelių smūgių fliuktuacijas (1905; tie rezultatai, eksperimentiškai patvirtinti J.-B. Perrino, tapo pirmuoju tiesioginiu atomų ir molekulių buvimo įrodymu). Plėtodamas M. Plancko kvanto įdėją A. Einsteinas padarė prielaidą, kad šviesa ne tik sugeriama ir spinduliuojama kvantais, bet ir yra sudaryta iš šviesos kvantų, kurie vėliau buvo pavadinti fotonais; remdamasis šia prielaida paaiškino fotoefekto dėsningumus (1905, Nobelio fizikos premija 1921). Sukūrė pirmąją kvantinę kietųjų kūnų šiluminės talpos teoriją (1907).

Numatė priverstinio spinduliavimo reiškinį (1916), kuriuo grindžiamas lazerio veikimas, apibrėžė savaiminio ir priverstinio spinduliavimo tikimybes (Einsteino koeficientai). Su S. Bose išplėtojo sveikojo sukinio dalelių kvantinę statistiką (1924–25, Bose’s ir Einsteino statistika), bet nepripažino tikimybinės kvantinės mechanikos interpretacijos.

A. Einsteinas suformulavo specialiąją reliatyvumo teoriją, nagrinėjančią kūnų judėjimą greičiais, artimais šviesos greičiui (pirmines idėjas kėlė H. A. Lorentzas ir J. H. Poincaré). Ši teorija atskleidė naujas erdvės ir laiko savybes, jų tarpusavio ryšį (keturmatis erdvėlaikis), priklausomybę nuo atskaitos sistemos, atmetė eterio hipotezę, pradėjo vartoti rimties energijos sąvoką, nustatė energijos ir masės ryšį. 1907–16 A. Einsteinas apibendrino reliatyvumo teoriją neinercinėms (judančioms su pagreičiu) sistemoms – sukūrė bendrąją reliatyvumo teoriją. Pagal ją, masyvūs kūnai iškreipia erdvėlaikį, jis tampa neeuklidinis ir tai yra visuotinės traukos priežastis. Ši teorija paaiškino anomalų Merkurijaus sukimąsi ir numatė žvaigždės spindulio nuokrypį jam sklindant pro Saulę (1919 patvirtinta stebėjimais). Bendroji reliatyvumo teorija tapo mokslo apie Visatos raidą ir sandarą – kosmologijos – teoriniu pagrindu. A. Einsteinas suformulavo stacionariosios Visatos modelį. 1918 paskelbė veikalą Apie gravitacines bangas (Über Gravitationwellen) ir teoriškai jas numatė. Šios Visatos gravitacinės bangos atrastos tik 2015 09 14 (už šį atradimą amerikiečiai R. Weissas, B. C. Barishas, K. S. Thorneʼas 2017 apdovanoti Nobelio fizikos premija). Nuo 1933 A. Einsteinas atsidėjo bendrosios lauko teorijos kūrimui, tačiau šio darbo nebaigė.

Atminimo įamžinimas

A. Einsteino vardu pavadintas asteroidas nr. 2001, krateriai Mėnulyje, 1978 į kosmosą iškeltas teleskopas, cheminis elementas (einšteinis) ir nesisteminis šviesos energijos vienetas (einšteinis). Apie mokslininko gyvenimą ir pasiekimus sukurta kino ir televizijos filmų, serialų, spektaklių, parašyta knygų. A. Einsteino vardo medalius bei premijas teikia įvairios tarptautinės įstaigos ir organizacijos; viena svarbesnių nuo 1984 Pasaulio kultūros tarybos teikiama premija už technologijų tyrimus bei plėtrą.

R.: Relativity: the Special and General theory 1961. L.: A. Einšteinas, L. Infeldas Fizikos evoliucija Vilnius 1959; B. Voronkovas Albertas Einšteinas Vilnius 1962; B. Kuznecovas Einšteinas Vilnius 1984; D. Reichinstein Albert Einstein: Sein Lebensbild und seine Weltanschauung Kaunas 1932.

1778

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką