Lozuráitis Albinas 1934 01 02Pilis I (Raseinių apskr.), lietuvių filosofas, politinis veikėjas. E. Lozuraičio tėvas. Dr. (hum. m.; filos. m. kand. 1963).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1957 baigęs Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą) iki 1992 jame dėstė filosofiją; docentas (1969).
Politinė ir kita veikla
1958–89 SSKP, 1989–90 savarankiškos Lietuvos komunistų partijos, 1990–96 Lietuvos demokratinės darbo partijos (ir jos tarybos) narys. 1992–96 Lietuvos Respublikos Seimo narys (Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija).
1974–94 tęstinio leidinio Problemos redaktorius.
Tyrimų sritys
Tyrimų sritys – socialinė filosofija, istorijos filosofija, etika.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Materialistinio istorijos supratimo pagrindai (1968 21985), Tiesa ir vertybė: Teorinė ir praktinė antikinės filosofijos orientacija (1980), Metodologiniai marksistinės socialinės filosofijos bruožai (1986).
Iš vokiečių kalbos išvertė knygą Metzlerio filosofų žinynas: nuo ikisokratikų iki naujųjų laikų filosofų (su A. Tekoriumi, 2008). Į lietuvių kalbą išvertė G. W. F. Hegelio, G. Simmelio, W. Wundto ir kitų veikalų.