Parvus Aleksandr (Aleksandras Párvusas), Israel Gelfand, Helphand 1867 08 27Biarezina 1924 12 12Berlynas, Rusijos ir Vokietijos socialdemokratų judėjimo veikėjas, marksizmo teoretikas, publicistas. Filos. dr. (1891).

Revoliucinės veiklos pradžia

Gimė žydų amatininko šeimoje. 1885–91 studijavo Šveicarijoje, „Darbo išvadavimo“ grupės veikiamas tapo marksistu. 1891 persikėlė į Vokietiją, įstojo į Vokietijos socialdemokratų partiją, atstovavo jos radikaliam kairiajam sparnui. Nuo 1897 laikraščio Sachsiche Arbeiter Zeitung redaktorius. Kilus diskusijai dėl revizionizmo E. Bernšteiną vadino antisocialistu ir išdaviku. Išsaugojo ryšius su Rusijos revoliuciniu judėjimu, bendradarbiavo laikraščiuose Iskra (nuo 2 numerio spausdinamas jo bute Miunchene įsikūrusioje spaustuvėje) ir Zaria. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijai skilus į menševikus ir bolševikus, iš pradžių palaikė menševikus, vėliau suartėjo su L. Trockiu.

Permanentinės revoliucijos teorija

Iskroje 1904 išspausdintame straipsnių cikle Karas ir revoliucija numatė Rusijos pralaimėjimą kare su Japonija ir jį seksiančią revoliuciją – valdžią paims socialdemokratų vadovaujama darbininkų klasė, kuri sieks politinę rovoliuciją Rusijoje paversti socialinės revoliucijos Europoje prologu; revoliucijos vyksmas nesustos, kol visoje Europoje nebus įvesta proletariato diktatūra. A. Parvuso suformuluotą permanentinės revoliucijos teoriją vėliau išplėtojo L. Trockis.

Veikla 1905–1917

1905 Rusijoje kilus revoliucijai grįžo į Sankt Peterburgą, buvo išrinktas į vietos darbininkų deputatų tarybos vykdomąjį komitetą, suėmus L. Trockį – jo pirmininku. 1906 03 suimtas, nuteistas 3 metams tremties Sibire. Vežamas į tremtį pabėgo, atsidūrė Italijoje, vėliau – vėl Vokietijoje. Dėl finansinio skandalo (apkaltintas 100 000 markių, gautų iš teatrų už M. Gorkio pjesės Dugne spektaklius Vokietijoje, pasisavinimu) išvyko iš Vokietijos, kurį laiką Vienoje su L. Trockiu leido laikraštį Pravda, vėliau buvo jaunaturkių vyriausybės ekonomikos ir finansų patarėjas, konsultavo privačius verslininkus, pats įsteigė prekybos įmonių ir bankų.

Prasidėjus I pasauliniam karui pareiškė, kad Vokietijos pergalė būsianti naudinga socializmui, nes sukelsianti revoliuciją Rusijoje, o vėliau – pasaulinę revoliuciją. 1915 Vokietijos valdžios atstovams pateikė Rusijos revoliucinimo planą (teikti paramą partijoms ir grupėms, pirmiausia bolševikams, siekiančioms visuotiniu streiku sukelti socialinę revoliuciją ir nuversti carizmą). Nuvertę imperatorių radikalieji socialistai sudarytų taiką su Vokietija, ši galėtų susitelkti karo veiksmams Vakarų fronte. 1915 05 A. Parvusui Šveicarijoje susitikus su V. Leninu A. Parvuso planui įgyvendinti Kopenhagoje įsteigtas Pasaulinio karo padarinių tyrimo institutas, pinigai buvo pervedami iš Vokietijos iždo į A. Parvuso įmonių sąskaitas.

Po Vasario revoliucijos

Po Vasario revoliucijos A. Parvusas su Vokietijos užsienio reikalų ministerija organizavo V. Lenino ir kitų bolševikų grįžimą į Rusiją. Bolševikams perėmus valdžią pranešė V. Leninui norįs grįžti į Rusiją, bet gavo įžeidžiamą atsakymą (esą revoliucijos reikalas neturįs būti suteptas purvinomis rankomis). Nuo 1918 kritikavo bolševikų politiką. 1921 kreipimesi į Antantės valstybes teigė, kad sugriaudama Vokietiją ji paversianti vokiečių tautą II pasaulinio karo organizatore.

2099

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką