Aleksandr Serov

Serov Aleksandr (Александр Серов, Aleksandras Seròvas) 1820 01 23Sankt Peterburgas 1871 02 01Sankt Peterburgas, rusų kompozitorius, muzikos kritikas. V. Serovo tėvas. Vienas ryškiausių rusų muzikos kritikos pradininkų.

Išsilavinimas ir veikla

Vaikystėje mokėsi skambinti fortepijonu ir griežti violončele. 1840 baigė Sankt Peterburgo teisės mokyklą (ten susipažino su V. Stasovu), iki 1868 tarnavo Rusijos Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų įstaigose. Muziką studijavo savarankiškai. 1842 susipažino su M. Glinka (nuo 6 dešimtmečio pradžios lankė jo muzikos vakarus).

Nuo 1851 pradėjo rašyti muzikos kritikos straipsnius. 1856–57 įsitraukė į kompozitorių, vėliau sudariusių Galingąjį sambūrį, veiklą, bet dėl ideologinių konfliktų jį paliko. Nuo 1858 skaitė viešąsias muzikos paskaitas. 1867 su žmona muzikos veikėja ir kompozitore V. Serova leido žurnalą Muzyka i teatr. Keliaudamas po užsienį susipažino su F. Lisztu, H. L. Berliozu, R. Wagneriu. Propagavo M. Glinkos ir R. Wagnerio kūrybą, muzikos idėjas. A. Serovo straipsniai (4 t. 1892–95), pagrįsti realizmo ir istorizmo principais, turėjo daug įtakos rusų ir sovietinei muzikologijai.

Kūriniai

Reikšmingiausia kūrybos dalis – operos; jų meninę vertę menkina muzikos eklektiškumas ir nesaikingas teatrališkumas.

1

Kiti kūriniai: 2 kantatos (abi 1846), Pater noster (1860), Stabat Mater (1870), fantazija simfoniniam orkestrui (1847), simfoniniai šokiai pagal N. Gogolio apysakas Naktis prieš Kalėdas ir Tarasas Bulba, 2 sonatos fortepijonui (abi 1844), sonata smuikui ir fortepijonui, fortepijoniniam trio (abu 1849), pjesės violončelei, fortepijonui, solo dainos, romansai, chorai, muzika dramos spektakliams.

1352

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką