Aleksandr Suvorov (aliejus, tarp 1833 ir 1834, dailininkas nežinomas, A. Suvorovo valstybinis karo istorijos muziejus Sankt Peterburge)

Suvorov Aleksandr (Aleksandras Suvòrovas) 1730 11 24Maskva 1800 05 18Sankt Peterburgas, Rusijos karo veikėjas, karybos teoretikas. Rimniko grafas (1789). Italijos kunigaikštis (1799). Generalisimas (1799).

Biografija

Per 1756–63 Septynerių metų karą kovėsi Kunersdorfo mūšyje (1759), Berlyno kautynėse (1760). 1768–72 dalyvavo kovose su Baro konfederacija, 1771 09 prie Stolovičų (Baltarusija) sumušė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono M. K. Oginskio kariuomenę. Pasižymėjo karuose su Turkija: per 1768–74 karą 2 kartus forsavo Dunojų, per 1787–91 karą pasiekė pergalę prie Foçsani (1789), užėmė Izmailą (1790). Vadovavo malšinant 1794 sukilimą, 1794 11 šturmu užėmė Varšuvos priemiestį Pragą, kurią gynė paskutinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalys (jo įsakymu sužeistieji buvo pribaigiami vietoje, išžudyta dauguma Pragos gyventojų).

1794–96 Rusijos okupacinės kariuomenės Abiejų Tautų Respublikoje vadas. Nepritarė imperatoriaus Pavelo I karinėms reformomis, pateko į jo nemalonę, 1797 ištremtas į Naugardo sritį. 1799 grąžintas į kariuomenę, vadovavo Rusijos ir Austrijos (II koalicija) jungtinių pajėgų kampanijoms prieš Direktoriją Italijoje ir Šveicarijoje (išgarsėjo pervesdamas savo pajėgas per Alpes). Atsisakė kordonų strategijos ir linijinės taktikos, pajėgas mūšiui sutelkdavo svarbiausiose kryptyse, kautynėse ataką derino su skleistine rikiuote, tvirtoves užimdavo ryžtingu šturmu. Teikė daug reikšmės karių idėjinei motyvacijai ir kovos dvasiai.

Veikalai

Savo požiūrį į taktiką ir karių mokymą išdėstė veikale Mokslas nugalėti (Nauka pobeždat′, parašytas 1796).

-Aleksandr Suvorov; -Aleksandras Suvorovas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką