Aleksandras

Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras (W. Walkiewicziaus litografija pagal A. Lesserio piešinį, iš J. Bartoszewicziaus Królowie polscy: wizerunki Warszawa 1860)

Aleksándras 1460 08 05Krokuva 1506 08 19Vilnius, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras II (nuo 1492 07 20), Lenkijos karalius (nuo 1501 10 04). Jogailaičių dinastijos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus. Didžiuoju kunigaikščiu išrinktas mirus Kazimierui, nes Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Ponų Taryba siekė turėti atskirą nuo Lenkijos valdovą. 1492 Aleksandro privilegija buvo aprobuotos nusistojusios Ponų Tarybos teisės. Iki 1501 valdė LDK atskirai nuo Lenkijos, buvo nutraukta abiejų šalių asmeninė unija. Tuo naudodamasis Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III per 1492–94 karą užėmė ir prisijungė LDK žemes Viazmą ir daugumą Okos aukštupio kunigaikštysčių. 1494 taikos sutartis su Maskva buvo sutvirtinta Aleksandro vedybomis su Ivano III dukterimi Elena (1495), tačiau Ivanas III apsupo ją savo žmonėmis, kurie rinko informaciją apie LDK.

Susigiminiuodamas su suvienytos Rusios valdovu Aleksandras nesėkmingai siekė išvengti jo pretenzijų į LDK priklausančias gudų (rusų) žemes. Aleksandrui reikėjo vyresniųjų brolių Čekijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo II Jogailaičio ir Lenkijos karaliaus Jono Albrechto paramos. Pastarasis už tai 1495 pasiūlė atnaujinti Horodlės susitarimus (1413). LDK Seimas 1496 pasiūlymą atmetė ir iškėlė lygiateisės karinės ir politinės sąjungos su Lenkija projektą. Tarpininkaujant Vladislovui II Jogailaičiui 1499 05 06 Petrakave buvo sudaryta preliminari sutartis. Numatyta glaudi formaliai lygiateisė sąjunga. Kai Maskva stiprėjo, o LDK valdžia pamažu atsikratė prie Elenos buvusių rusų agentų, Ivanas III ta dingstimi 1499 pradėjo su LDK karą (paskelbtas 1500).

Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtina Lietuvos ir Lenkijos ponų sudarytą uniją (1501 10 23 aktas; Krokuvos nacionalinis muziejus)

Karalius Senate (J. Łaskio statuto, 1506 išspausdinto Jano Hallerio spaustuvėje Krokuvoje, saugomo Jogailos universiteto bibliotekoje, iliustracija)

Vedrošos (1500) ir Mstislavlio (1501) mūšiuose LDK kariuomenė buvo sumušta. 1503 paliaubų sutartimi (galiojo 6 metus) Maskvos didžioji kunigaikštystė prisijungė LDK valdų: Černigovą, Starodubą, Severianų Naugardą, Gomelį, Brianską, Mcenską, Dorogobužą, Toropecą. Mirus Jonui Albrechtui Aleksandras buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. LDK Ponų Taryba, norėdama gauti paramos prieš Maskvos didžiąją kunigaikštystę, su lenkų ponais sudarė vadinamąjį Mielniko aktą (1501 10 03); jo LDK Seimas nepatvirtino. Aleksandrui valdant LDK toliau puolė Krymo totoriai; juos kiek sustabdė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalė Klecko mūšyje (1506). Į jo valdymo pabaigą (buvo paralyžiuotas) didelę galią įgijo jo favoritas kunigaikštis Mykolas Glinskis. Lenkijoje Aleksandras rezidavo neilgai. Jis patvirtino Lenkijos Seimo Radome nutarimą Nihil novi, kuriuo karalius pasižadėjo nieko nespręsti be Seimo ir Senato sutikimo.

Humanistinio išsilavinimo Aleksandras į Vilnių, savo dvarą, pakvietė lenkų humanistų. Tai palankiai veikė lietuvių kultūrą, bet spartino lenkų kalbos plitimą tarp ponų. Valdant Aleksandrui išsiplėtė didžiojo kunigaikščio raštinė, susiklostė vien LDK būdingi aktų formuliarai. Pradėta sistemingai rašyti (pildyti) Lietuvos Metrikos knygas. Manoma, kad Aleksandras pats vadovavo raštinei ir diplomatinei tarnybai. Aleksandras – vienintelis bendras LDK ir Lenkijos valdovas, palaidotas Vilniaus katedroje.

Aleksandro karstas Vilniaus katedros Mauzoliejuje

P: Acta Aleksandra / Wyd. F. Papée Kraków 1927. L: F. Papée Aleksander Jagiellończyk Kraków 1949.

683

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką