aleksandritas

aleksandrtas (pagal Rusijos caro Aleksandro II vardą), oksidų klasės mineralas Al₂BeO₄; reta skaidri chrizoberilo atmaina. Kristalai rombinės singonijos, plokštelių formos. Saulės šviesoje žalias, dirbtinėje − violetinis arba raudonas (priklauso nuo chromo ir trivalentės geležies priemaišų kiekio); kaitinamas spalvą praranda. Blizgesys stiklo. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Kietumas 8,5. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas. Tankis 3500−3900 kg/m³. Trapus. Retas juvelyrinis akmuo. Randamas metamorfinėse ultrabazinėse uolienose, pegmatituose, sąnašynuose. Didžiausi telkiniai Brazilijoje, Indijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje (Urale), Šri Lankoje, Tanzanijoje. Mineralas atrastas 19 a. 3 dešimtmetyje Urale. Vienas pirmųjų jo savybes tyrinėjo rusų mineralų kolekcininkas grafas Levas Perovskis. Viena didžiausių aleksandrito kristalų sankaupų (22 kristalai) aptikta 5,38 kg sveriančioje druzoje (didžiausio kristalo dydis 6×3 cm; saugoma Fersmano mineralogijos muziejuje Maskvoje).