aleliùja (lot. alleluia < hebr. hallelūyāh – šlovinkite Jahvę), džiaugsmingas Dievo garbinimo šūksnis (aklamacija). Judėjų liturgijoje buvo giedamas daugelio psalmių pradžioje arba pabaigoje. Pirmaisiais amžiais po Kristaus kartu su psalmėmis perimtas krikščionių. Kaip priegiesmis, aleliuja įsitvirtino liturginių valandų antifonose, mišių introituose, ofertorijuose, komunijose ir kituose kūriniuose, giedamuose per Velykas, Kalėdas, Devintines, kitas šventes.
2752