Adamovič Ales (bltr. Алесь Адамовіч; Alesis Adamòvičius) 1927 09 03Kaniuchi (Kopylio rj., Minsko sr.) 1994 01 26Maskva, baltarusių rašytojas, literatūrologas. Dr. (hum. m., 1962), Baltarusijos mokslų akademijos narys (1980). Per II pasaulinį karą sovietų partizanas. 1954–83 (su pertrauka 1962–66) dirbo Jankos Kupalos literatūros institute. 1962–66 Maskvos universitete dėstė baltarusių literatūrą. Nuo 1987 Maskvos kino meno instituto direktorius. Pertvarkos laikotarpiu aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje. 1989–91 SSRS liaudies deputatas. Rašė baltarusių ir rusų kalbomis. Romanų dilogijoje Partizanai (Partyzany 1960–63, d. 1 Karas pastogėse / Vajna pad strėchami lietuvių kalba 1963) vaizduojamas baltarusių tautos gyvenimas ir kova nacių okupacijos metais, apysakoje Chatynės apysaka (Chatynskaja apovesc′ 1972) – sudeginto Chatynės kaimo ir jo žmonių tragiškas likimas.
Ales Adamovič
Parašė apysakų (Asija. Paskutinės atostogos / Asija. Poslednij otpusk 1975, Baudėjai / Karniki 1980, Paskutinė pastoralė / Poslednjaja pastoral′ 1986), apsakymų (rinkinys Ateities meldimas / Molenie o buduščem 1987), autobiografinę apysaką Vixi (1993). Dokumentinių knygų Aš iš degančio kaimo (Jaz vognennaj vjoski 1975) ir Blokados knyga (Blokadnaja kniga, su D. Graninu, 1977–81, lietuvių kalba 1989, papildytas ir pataisytas leidimas 2015) vienas autorių. Išleido monografijų apie baltarusių literatūrą (Baltarusių romanas / Belaruski raman 1961), paskelbė literatūros kritikos ir publicistinių straipsnių (rinkiniai Mes – šešiasdešimtųjų karta / My – šascidzesjatniki 1991, Apokalipsė pagal grafiką / Apakalipsis pa grafiku 1992).
176