Alexis de Tocqueville (Théodore Chassériau paveikslas, tapytas 1850, Versalio pilis)

de Tocqueville Alexis (Aleksi de Tokvlis), Alexis‑Charles‑Henri Clérel de Tocqueville 1805 07 29Paryžius 1859 04 16Kanai, prancūzų istorikas, politinis mąstytojas ir veikėjas. Moralinių ir politinių mokslų akademijos (1838), Prancūzų akademijos (1841) narys.

Biografija

Kilęs iš Normandijos aristokratų. 1823–26 studijavo teisę Paryžiaus universitete. 1827–31 dirbo teisėju Versalyje. 1831–32 keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas, susipažino su tenykšte penitencine sistema ir tyrė demokratinius procesus. 1835 keliavo po Airiją ir Didžiąją Britaniją (tyrė pramonės poveikį miestų gyvenimui), 1841 ir 1846 – po Alžyrą (tyrė kolonizaciją, vergų prekybą, reformas).

Nuo 1839 Deputatų rūmų, po Prancūzijos 1848 revoliucijos – Steigiamojo ir Įstatymų leidžiamojo susirinkimų narys. 1849 užsienio reikalų ministras. Prisidėjo prie Prancūzijos Antrosios Respublikos konstitucijos sudarymo. Nepritardamas Charlesʼo Louisʼo Napoléono Bonaparteʼo (būsimasis imperatorius Napoleonas III) organizuotam 1851 perversmui pasitraukė iš politikos.

Mokslinė veikla ir idėjos

Klasikinio liberalizmo atstovas. Parašė šiuolaikinės sociologijos ir politikos mokslų pirmuosius veikalus. Gynė asmens laisvę, teigė, kad net žmonių lygybė gali tapti despotizmo ir neteisėtos veiklos pagrindu, todėl pabrėžė įvairių demokratinių institucijų ir valdžios decentralizavimo svarbą.

Tyrė 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją, suformavo idėją, kad ji ne tik naikino senąją tvarką, bet ir spartino kai kurias jos tendencijas: centralizaciją, Prancūzijos siekimą suformuoti vadinamąsias natūralias sienas. Teigė, kad po revoliucijos valdžia tapo labiau centralizuota, o mokesčių našta – didesnė nei esant absoliutinei monarchijai. A. de Tocqueville’io idėjos turėjo poveikio Prancūzijos revoliucijos 20 a. pabaigos istorikams revizionistams (François Furet ir kitiems).

„Apie demokratiją Amerikoje“

Veikale Apie demokratiją Amerikoje (De la démocratie en Amerique 2 tomai 1835–40, lietuviškas leidimas 1996) teigė, kad 1835 Prancūzijos problemos kilo dėl iš viršaus į apačią nuleidžiamų, nurodinėjimu ir kontrole pagrįstų, iš Burbonų dinastijos paveldėtų valdymo metodų, o Jungtinių Amerikos Valstijų gerovę lėmė iš apačios į viršų kylanti liaudies demokratija.

Kitos knygos

Kiti veikalai: Penkiolika dienų dykumoje (Quinze jours au désert 1831), Apie penitencinę sistemą Jungtinėse Valstijose ir jos pritaikymą Prancūzijoje (Du système pénitentiaire aux États-Unis et de son application en France, su Gustaveʼu de Beaumont’u, 1833), Veikalas apie Alžyrą (Travail sur l’Algérie 1841), Senoji tvarka ir revoliucija (L’Ancien régime et la Révolution 1856).

Atminimo įamžinimas

Garbės legiono ordinas (1837).

1988 Vašingtone įkurtas A. de Tocqueville’io institutas.

-Tocqueville

2803

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką