Alfonsas Čekauskas
Alfonsas Čekauskas
Alfonsas Čekauskas
Čekáuskas Alfonsas 1937 03 11Šalnos (Taujėnų vlsč.) 2019 09 29Vilnius, lietuvių visuomenės veikėjas, dainininkas. Tenoras. Kilęs iš rezistentų šeimos, paauglystėje dalyvavo ginkluotame pasipriešinime sovietų okupaciniam režimui. 1964–74 mokytojavo (1971–74 Vilniaus 13 vidurinės mokyklos direktorius), 1975–85 dirbo profesinių sąjungų darbą. 1966 baigė Vilniaus universitetą (lituanistiką). Lietuvoje ir pasaulyje (Švedijoje, Suomijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Norvegijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Rusijoje, Kazachijoje, Gruzijoje, kitose šalyse) yra surengęs apie 400 solinių koncertų ir pasirodymų. Nuo 1985 Lietuvos blaivybės draugijos veikėjas, nuo 1989 draugijos pirmininko pavaduotojas, 1992–94 pirmininkas. Nuo 1994 Baltų ainių draugijos pirmininkas, laikraščio Baltų ainiai vyriausiasis redaktorius. 2002 vienas Nacionalinės žalingųjų įpročių prevencijos tarybos įkūrėjų, prezidentas.
Pasaulinio blaivybės ir humanizmo judėjimo (IOGT), Europos nerūkančiųjų teisių gynimo asociacijos (EUN), Šiaurės valstybių blaivybės judėjimų tinklo veikėjas. Tarptautinės blaivybės akademijos garbės akademikas (2007). A. Čekausko pastangomis Lietuvoje surengta daugiau kaip 160 specializuotų kongresų, konferencijų žalingų įpročių prevencijos klausimais (daugiau kaip 50 tūkst. dalyvių), vaikams, moksleiviams – apie 70 vasaros poilsio stovyklų (dalyvavo daugiau kaip 4000 vaikų). 2016 įkūrė asociaciją Mūsų tautos atmintis, surengė apie 20 jos konferencijų, daugiausia skirtų prezidentui A. Smetonai.
Knygos: XXI amžius ir tautos išlikimo pavojai (2001), Mūsų kraštas (2011), Kur tas šaltinėlis (su kompaktine plokštele; 2018), Blaivybės keliu (2019).