Alfonsas Nyka-Niliūnas

Nykà-Nilinas Alfonsas, tikr. Čpkus 1919 07 15Nemeikščiai (Utenos apskr.) 2015 01 20Baltimorė (2017 perlaidotas Utenoje), lietuvių poetas, vertėjas, literatūros kritikas. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1997).

Alfonsas Nyka-Niliūnas

1938–39 Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1940 Vilniaus universitete (baigė 1942) studijavo romanistiką ir filosofiją. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946–49 studijavo Tübingeno ir Fribūro universitetuose ir dirbo mokytoju Tübingeno lietuvių gimnazijoje, dėstė prancūzų kalbą Dailės ir amatų mokykloje Fribūre. 1949 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Iki 1984 dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Antologijos Žemė (1951) dalyvis, žurnalo Literatūros lankai vienas steigėjų ir redaktorių, žurnalo Aidai redakcijos narys, žurnalo Metmenys bendradarbis.

Grožinė kūryba

Eilėraščius spausdino nuo 1939. Poezijos rinkinyje Praradimo simfonijos (1946) vyrauja namų praradimo, tremties temos, kurias galima sieti su konkrečia istorine situacija. Vėlesnėje kūryboje (eilėraščių rinkiniai Orfėjaus medis 1953 21954, Balandžio vigilija 1957) išplėtotas daugiažodis lyrinis pasakojimas glaustesnis, fragmentiškas. Eilėraščių rinkiniuose Vyno stebuklas (1974), Žiemos teologija (1985) abstrakcijos siejamos su konkretybe, subjektyvūs potyriai supinami su mito, kultūros, literatūros pasakojimu, daug kultūrinių aliuzijų, citatų kitomis kalbomis, gramatikos ir filosofijos terminų. Visoje kūryboje vyrauja tremties tema, kuri išlaikydama istorinį požiūrį yra universalus egzistencijos matmuo, o namų prarastis – vienintelė pasaulio pažinimo galimybė. Eilėraščio subjektas reiškiasi kaip sūnus palaidūnas ar iš rojaus išvarytas Adomas, nuolat jaučiantis pasaulio ir namų įtampą. A. Nyka‑Niliūnas kuria ne išgyvenimo, tradiciškai pasireiškiančio lyriniu išsakymu, bet patirties poeziją, kuriai reikia kitokios poetinės kalbos. Dar išleistos A. Nykos‑Niliūno poezijos rinktinės Būties erozija (1989), Eilėraščiai (1996), Skausmo gramatika (2017).

Unikali egzistencinė ir intelektinė patirtis aprašyta knygose Dienoraščio fragmentai, 1938–1970 (1998), 1971–1998 (1999), 2001–2009 ir papildymai, 1940–2000 (2009), 2009–2012 (2014).

Literatūros kritika ir kita veikla

Suredagavo lietuvių rašytojų leidinių (J. Aisčio Raštus 2 t., su A. Vaičiulaičiu, 1988, J. Kaupo Raštus, su K. Ostrausku, 1997), parašė straipsnių Lietuvių enciklopedijai. Paskelbė straipsnių apie K. Donelaičio, Just. Marcinkevičiaus ir kitų lietuvių autorių kūrybą, užsienio literatūrą (rinktinė Temos ir variacijos: Literatūra, kritika, polemika 1996). A. Nykos-Niliūno straipsniuose svarbiausia yra egzistencinis ir estetinis kūrinio aktualumas, jo universalumas. Kritikos straipsnius pasirašinėjo Kosto Raudos, Leono Miškino, Andriaus Sietyno slapyvardžiais.

Vertimai

Išvertė W. Shakespeare’o tragediją Hamletas (1964 42011), Giesmių giesmę (1975), Vergilijaus didaktinę poemą Georgikos (1984 21997), Ch. Baudelaire’o eilėraščių rinkinį Paryžiaus splinas (1995 22002), A. Rimbaud, P. Claudelio, H. Michaux, S. George’s, T. S. Elioto ir kitų rašytojų kūrinių.

Apdovanojimai

Jotvingių premija (1988), Lietuvos nacionalinė premija (1997), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1999).

Niliūnas; Kostas Rauda; Leonas Miškinis; Andrius Sietynas

L: Lietuvių egzodo literatūra, 1945-1990 Vilnius 1992 21997; Alfonsas Nyka-Niliūnas: kūrybos studijos ir interpretacijos / sud. S. Žukas Vilnius 2000; Alfonsas Nyka-Niliūnas: poetas ir jo pasaulis : kūrybos tyrinėjimai ir archyvinė medžiaga / sud. M. Žvirgždas, E. Žmuida Vilnius 2010; L. Katkus Tarp Arkadijos ir Inferno: tremtis Johanneso Bobrovskio ir Alfonso Nykos-Niliūno lyrikoje Vilnius 2010.

1444

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką