Nãkas Algimantas Jonas 1935 11 17Rokiškis, lietuvių statybos inžinierius. Š. Nako tėvas. Dr. (technol. m.; techn. m. kand. 1972).
Išsilavinimas ir veikla
1959 baigęs Kauno politechnikos institutą 1961–70 jame dėstė. Nuo 1970 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete (1970–91 Vilniaus inžinerinis statybos institutas, 1991–96 Vilniaus technikos universitetas), 1976–86 Pastatų konstrukcijų katedros vedėjas; docentas (1975). Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslotyros centro vyresnysis mokslo darbuotojas (nuo 1999), 1995–2005 dar ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Žiniasklaidos ir renginių direktorius, 1988–2005 žurnalo Gedimino universitetas vyriausiasis redaktorius. Tarptautinės informacijos akademijos tikrasis narys (2004).
Algimantas Jonas Nakas
Mokslinė veikla
Svarbiausios darbų sritys: mokslo ir technikos istorija, pramonės pastatų atnaujinimas, projektų ir statinių techninė ekspertizė, statinių bandymai. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių ir populiarių straipsnių, parengė apie 40 statinių konstrukcijų projektų, atliko daugiau kaip 40 mokslinio tyrimo darbų.
Visuomeninė veikla
Įkūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto istorijos muziejų (1979) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos mokslų istorijos muziejų (1998).
Knygos
Parašė vadovėlį Civilinių pastatų konstrukcijos (su Juliumi Gajausku ir Micailu Prikšaičiu, 1992), mokomųjų priemonių apie pastatų konstrukcijas, 12 biografinio pobūdžio knygų apie žymius Lietuvos (ir gyvenančius užsienyje) inžinierius; svarbesnės: Architektas inžinierius Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis ir jo darbų konstruktoriai (1997), Inžinierius Vytautas Izbickas (2000), Petras Vileišis. Inžinierius. Kultūrininkas. Verslininkas (2001), Bičiulystės puslapiai (2002), Profesorius Anatolijus Rozenbliumas (2002). Monografijos: Vilniaus Gedimino technikos universiteto raida. 1956–2006 (2006), Vardan Lietuvos (2008).