Algirdas Gaigalas

Gagalas Algirdas 1933 02 27Gaižūnai (Linkuvos vlsč.) 2009 06 04Vilnius, lietuvių geologas. A. Gaigalaitės ir N. Gaigalaitės brolis, G. Gaigalo tėvas. Habil. dr. (fiziniai m.; geol. ir miner. m. dr. 1969).

Išsilavinimas ir veikla

1957 baigęs Vilniaus universitetą iki 1963 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute, 1963–65 – SSRS Geologijos ministerijos Geologijos institute, 1965–71 – Lietuvos mokslų akademijos Geografijos skyriuje. 1971–79 Lietuvos geologijos instituto Kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriaus bei Regioninės geologijos skyriaus (nuo 1976) vadovas. 1967–69 ir 1978–2005 dėstė Vilniaus universitete; profesorius (1980).

Dalyvavo pasaulio geologų (1984, 1989, 1996, 2000) ir Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) kongresuose (1982, 1987, 1995, 1999). 1995–2009 Lietuvos gamtos draugijos prezidentas. Rusijos gamtos Mokslų akademijos užsienio narys‑akademikas (1998), Tarptautinio biografijų centro (Kembridžas, Didžioji Britanija) direktoriaus pavaduotojas ir garbės narys (1998), Lenkijos geologijos draugijos garbės narys (1998), INQUA garbės narys (1999). Tarptautinės geologijos mokslų istorijos komisijos (INHIGEO) narys (2006), Lenkijos geomorfologų draugijos garbės narys (2008). Žurnalo Geologija vyriausiasis redaktorius (2001), tarptautinio žurnalo Geochronometrija patarėjų kolegijos narys.

Moksliniai tyrimai

Sukūrė glaciosedimentacinių tyrimų metodiką, išryškino kvartero sistemos paleoglaciosedimentacijos ritmišką pobūdį ir pagrindinius glaciociklus, nustatė stambianuotrupinės medžiagos petrografinės mineralinės sudėties dėsningumus ir litostratigrafinio suskirstymo bei koreliavimo kriterijus (Lietuvos pleistoceno litosedimentacinių ciklų ledyninių nuogulų sudėtis, sandara ir formavimasis 1977, rusų kalba). Organizavo kvartero nuogulų litologinių, geocheminių, paleobotaninių, paleozoologinių, paleomagnetinių, absoliutaus amžiaus nustatymo ir kitų metodų išbandymą ir įdiegimą praktikoje. Jo sukurtas petrografinis metodas įdiegtas skirstant Lietuvos pleistoceno morenų geologinius pjūvius. Detalizavo Lietuvos viršutinio pleistoceno geochronologiją ir stratigrafiją. Vykdė kvartero geochronologinius tyrimus. Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrimo vienas iniciatorių, mokslinis vadovas ir geologinės ekspozicijos autorius. Lietuvos riedulynų draustinių paskelbimo iniciatorius.

Parašė 27 knygas, paskelbė daugiau kaip 620 mokslinių straipsnių (vienas ir su kitais).

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Pabaltijo būdingi kristaliniai rieduliai, Vidurio Lietuvos moreninės lygumos sandara ir morfogenezė (abi su kitais, 1971, rusų kalba), Pietų Pabaltijo prekvartero uolienų paviršiaus palaidoti slėniai (su kitais, 1976, rusų kalba), Lietuvos pleistoceno glaciosedimentaciniai ciklai (1979, rusų kalba), Lietuvos TSR geologijos istorija (su kitais, 1981), Rytų Europos Maskvos ledyninė danga (su kitais, 1982, rusų kalba), Riba tarp neogeno ir kvartero sistemų SSRS (su kitais, 1987, rusų kalba), Morenos – glacialinės informacijos šaltinis (su kitais, 1989, rusų kalba), Šiaurės rytų Europos ledyninės nuogulos (su kitais, 1995, anglų kalba), Baltijos jūros Gdansko įlankos geologija (su kitais, 2002, anglų kalba).

1762

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką