Algirdas Julius Greimas

Algirdas Julius Greimas

Gremas Algirdas Julius 1917 03 09Tula (Rusija) 1992 02 27Paryžius (palaidotas Kaune), lietuvių ir prancūzų semiotikas, mitologas, kalbininkas. Dr. (1948). 1934–35 Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę, 1936–39 Grenoblio universitete – kalbotyrą. Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime. 1944 išvyko į Prancūziją. Dalyvavo lietuvių emigrantų politinėje veikloje. 1949–58 dėstė Aleksandrijos, 1958–62 Ankaros ir Stambulo, 1962–65 Poitiers universitete. Nuo 1965 Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. 1971 ir 1979 skaitė paskaitas Vilniaus universitete. Daugumą kalbinių bei semiotinių veikalų ir studijų parašė prancūzų, mitologinius ir eseistinius – lietuvių kalba. A. J. Greimas sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, ją išdėstė knygose Mada 1830-aisiais (La mode en 1830, parašyta 1948, išleista 2000), Struktūrinė semantika (Sémantique structurale 1966, lietuvių kalba 2005), Apie prasmę (Du sens 2 kn. 1970–1983), Maupassant: Teksto semiotika (Maupassant: La sémiotique du texte), Semiotika ir visuomenės mokslai (Sémiotique et sciences sociales, abi 1976), Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (Sémiotique: Dictionnaire raisonné de la théorie du langage, su J. Courté ir kitais, 2 d. 1979–86), Apie netobulumą (Del’imperfection 1987, lietuvių kalba 2004), Pasijų semiotika (Sémiotique des passions, su J. Fontanille’iu, 1991). Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms kalboms analizuoti. Pasak A. J. Greimo, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas. Vertės objektų mainai lemia pažintinio, etinio ir estetinio pradų ryšį gyvenime. Analizavo modalumą, intersubjektyvumą, kategorinėmis priešpriešomis grindžiamas struktūras, aspektualumą, intensyvumą, tapsmą. Semiotiškai interpretavo pasijų apraiškas ir estetinį žmogaus santykį su pasauliu. Analizavo įvairių tautų rašytojų kūrinius, evangelijos paraboles, dorovines, tikėjimo nuostatas. Remdamasis G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Détienne’o tyrinėjimais sukūrė lietuvių mitologijos rekonstrukcijos metodą (knygos Apie dievus ir žmones 1979, prancūzų kalba 1985, anglų kalba 1992, Tautos atminties beieškant 1990, abi knygos pavadinimu Lietuvių mitologijos studijos 2005). Mitą laikė figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Reikšmingiausiais leksikografiniais jo veikalais laikomi Senosios prancūzų kalbos žodynas (Dictionnaire de l’ancien français 1968) ir Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas (Dictionnaire du moyen français, su T. M. Keane, 1992). Lietuvių išeivijos spaudoje, o Lietuvoje iki emigracijos ir nuo 1989 išspausdino publicistikos, literatūrinių esė (knyga Lietuva Pabaltijy: istorijos ir kultūros bruožai, su S. Žuku, 1993, prancūzų kalba 1993). A. J. Greimo semiotikos teorija plėtojama daugelyje Europos šalių, Lotynų Amerikoje, Kanadoje. Nuo 1992 Vilniaus universitete veikia A. J. Greimo semiotinių studijų centras (nuo 2007 A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras).

R: Semiotika: Darbų rinktinė Vilnius 1989, Iš arti ir iš toli Vilnius 1991, Gyvenimas ir galvojimas Vilnius 1998, Semiotika: Baimės ieškojimas Vilnius 1999. L: J. Šinkūnaitė, O. Voverienė Algirdas Julius Greimas: Mokslinės kūrybos bibliografinė rodyklė, citavimo indeksas, citavimo analizė Vilnius 1994; K. Nastopka Reikšmių poetika Vilnius 2002; Lire Greimas Limoges 1997.

1708

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką