algoritmas

algortmas (pagal persų matematiko Chorizmi vardo lotynišką formą Algorismi), griežtų taisyklių, pagal kurias atliekamos operacijos, seka, leidžianti išspręsti matematikos ar logikos uždavinius. Sudaromas skirstant sprendimo eigą į etapus, juos detalizuojant ir nustatant jų loginius ryšius. Paprasčiausi algoritmas – taisyklės, pagal kurias atliekami aritmetikos veiksmai: Euklido algoritmas, kvadratinės šaknies traukimo algoritmas, determinanto apskaičiavimo algoritmas. Yra uždavinių klasių, kurioms algoritmas neegzistuoja. Algoritmą apibūdina 7 parametrai: galimų pradinių duomenų visuma, galimų rezultatų visuma, tarpinių rezultatų visuma, pradžios taisyklė, tarpinių perdirbimų taisyklė, baigmės taisyklė, rezultatų gavimo taisyklė. Algoritmus galima sudaryti įvairiems uždaviniams spręsti. Pvz., žodis susideda iš n raidžių a₁a₂ … a_i … a_n. Reikia sužinoti, ar yra šiame žodyje raidė β ir nurodyti pozicijos, kurioje pirmąkart pavartota ši raidė, numerį. Šio uždavinio algoritme yra 6 taisyklės. I taisyklė: imti pirmąją raidę: a_i (kai i = 1); II taisyklė: ieškomąją raidę β lyginti su a_i; jei β sutampa su a_i, taikyti VI taisyklę, jei nesutampa – III taisyklę; III taisyklė: imti kitą raidę – i padidinti vienetu; IV taisyklė: tikrinti, ar yra žodyje paimtoji raidė – i lyginti su n; jei paimtoji raidė žodyje yra (i ≤ n), tinka II taisyklė, jei nėra – V taisyklė; V taisyklė: pateikti atsakymą – raidės β žodyje nėra; VI taisyklė: pateikti atsakymą – β yra žodžio i‑oji raidė. Algoritmai reikalingi kompiuterinėms programoms sudaryti. Jie ilgai neturėjo tikslaus apibrėžimo, nes buvo nesutariama dėl algoritmo sąvokos apimties. Apibrėžimo prireikė, kai buvo nustatyta, jog kai kurių uždavinių klasėms negalima sudaryti algoritmo. 20 a. sukurta keliolika skirtingos formos, bet ekvivalenčių algoritmo apibrėžimų.