aliuminio lakštai
aliumnio lydinia, tokie lydiniai turi apie 90 % aliuminio ir būna su variu, magniu, cinku, siliciu, manganu, ličiu, kadmiu, cirkoniu, chromu. Yra gerų mechaninių savybių, lengvi (2,6–3 kartus lengvesni už plieną), laidūs elektrai ir šilumai, atsparūs korozijai. Pagal gamybos būdą skiriami liejamieji ir deformuojamieji (t. p. ir sukepintieji). Liejamieji aliuminio lydiniai tesudaro 15 % visų aliuminio lydinių. Iš jų labiausiai modifikuoti siluminai (turintys 5–13 % silicio); jie paprastai būna didelio ir vidutinio stiprumo, liejimo temperatūra 680–780 °C. Tinka variklių stūmokliams, cilindrų galvutėms, karteriams ir kitoms fasoninėms lėktuvų, automobilių detalėms lieti. Deformuojamieji aliuminio lydiniai dažniausiai būna su variu, magniu, manganu; labiausiai paplitę duraliuminiai (aliuminio-vario-magnio-mangano lydiniai), avialiai (aliuminio-silicio-magnio-mangano lydiniai), superduraliuminiai (aliuminio-silicio-vario-magnio-mangano lydiniai).
Juos galima kalti, štampuoti, valcuoti ar kitaip deformuoti, iš jų daugiausia daromi strypai, lakštai, vamzdžiai, viela, folija, kaltiniai ir kiti pusgaminiai. Deformuojamieji aliuminio lydiniai gali būti termiškai stiprinami (grūdinami nuo 520 °C temperatūroje ir 5–10 h sendinami apie 190 °C temperatūroje); tokie lydiniai labiausiai tinka lėktuvų konstrukcijoms. Iš termiškai nestiprintų aliuminio lydinių gaminamos laivų, lėktuvų, raketų, vagonų, šaldytuvų, suvirinamų rezervuarų ir vamzdynų detalės. Deformuojamieji sukepintieji aliuminio lydiniai gaminami išpurškiant išlydytą techniškai gryną aliuminį azoto ir deguonies mišiniu; susidarę milteliai briketuojami bei sukepinami. Tokie aliuminio lydiniai atsparūs kaitrai (300–500 °C), korozijai, labai stiprūs, tačiau neplastiški. Iš jų dažniausiai valcuojami strypeliai, įvairūs profiliai, vamzdžiai ir kiti pusgaminiai.
Pirmieji aliuminio lydiniai sukurti 19 a.; iš pradžių lieti gana nestiprūs, nelabai atsparūs korozijai siluminai. 20 a. pradžioje sukurti duraliuminiai.