aliuminio pramonė

aliumnio prãmonė, spalvotosios metalurgijos šaka.

Visas aliuminio pramonės ciklas apima aliuminio rūdos gavybą, sodrinimą (aliuminio oksidas), lydymą (pirminis aliuminis gaunamas elektrolize iš pirminės žaliavos, antrinis – lydant metalo laužą ir atliekas), rafinavimą (priemaišos atskiriamos nuo metalo), aliuminio lydinių, pusfabrikačių (liejiniai, valcuoti profiliai, lakštai, viela ir kiti) gamybą.

Pasaulyje kasmet iškasama daugiau kaip 110 mln. tonų boksitų (1999 – 124 mln. tonų): Australijoje 44, Gvinėjoje 17, Jamaikoje 13, Brazilijoje 12, Kinijoje 9. Daugiausia boksitų eksportuoja Gvinėja (kasmet daugiau kaip 10 mln. tonų), kuri aprūpina Norvegijos, Rusijos, Vokietijos ir kitų Europos valstybių bei Kanados aliuminio lydymo kombinatus, Jamaika ir Australija.

1998 pasaulyje pagaminta daugiau kaip 48 mln. tonų aliuminio oksido (1 lentelė); daugiausia Australijoje (apie 29 % pasaulinės gamybos), Jungtinėse Amerikos Valstijose (daugiau kaip 12 %), Rusijoje (daugiau kaip 8 %), Jamaikoje (daugiau kaip 7 %). Aliuminio oksido daugiausia eksportuoja Australija (apie 50 % pasaulinio eksporto; į Rytų Aziją, Artimuosius Rytus, Europą, Pietų Afrikos Respubliką), Jamaika, Surinamas. 1998 pasaulyje išlydyta 22,6 mln. tonų pirminio (2 lentelė) ir daugiau kaip 5 mln. tonų antrinio aliuminio. Jungtinės Amerikos Valstijos ir dauguma ekonomiškai stiprių Europos valstybių mažina pirminio aliuminio ir didina antrinio aliuminio lydymą. Tik antrinį aliuminį lydo Austrija, daugiau antrinio negu pirminio išlydo Japonija, Didžioji Britanija, Italija, Šveicarija. Daugiau nei pusė aliuminio, naudojamo elektrotechnikoje, statyboje ir transporto priemonių gamyboje, vėl perlydoma.

aliuminio gamyklos liejinių cechas (Suixi, Anhui provincija, Kinija)

Daugiausia aliuminio eksportuoja (3 lentelė) Rusija (22 % pasaulio eksporto), Kanada (16 %), Australija (8 %).

Aliuminio naudojama daugiau negu kitų spalvotųjų metalų (kasmet daugiau kaip 20 mln. tonų), daugiausia transporto priemonių (lėktuvų, automobilių, traukinių) gamyboje – 24 % viso išlydyto aliuminio, taros ir pakavimo įrangos (konteinerių, skardinių, folijos) gamyboje – 22 %, statyboms ir konstrukcijų gamyboje – 21 %, elektrotechnikos pramonėje – 10 %. Aliuminio poreikis kasmet išauga 3 %. Aliuminio metalurgija imli elektros energijai ir vandeniui, todėl aliuminio lydymo kombinatai dažniausiai statomi prie pigių energijos šaltinių – hidroelektrinių arba atominių elektrinių, rečiau prie šiluminių elektrinių.

Didžiausios pasaulyje aliuminio gamintojos: Alcoa, Reynolds Metals ir Kaiser Aluminium (visos Jungtinės Amerikos Valstijos), Alcan (Kanada), Sumitomo Electric Industries (Japonija), Hydro Aluminium (Norvegija), VAW Aluminium AG (Vokietija), Alusuisse‑Lonza (Šveicarija), Comalco (Australija).

Europoje veikia Europos aliuminio lydytojų organizacija (Organization of European Aluminium Smelters), Europos aliuminio asociacija (European Aluminium Association), Europos aliumininių skardinių perlydymo organizacija (Aluminium Can Recycling Europe). Boksitus kasančioms šalims atstovauja Tarptautinė boksitų asociacija (International Bauxite Association).

Aliuminio pramonė atsirado 19 a. 8 dešimtmetyje išradus elektrolitinį būdą aliuminiui gaminti iš kriolito bei aliuminio oksido lydalo ir būdą aliuminio oksidui gauti iš boksitų.

2097