alkãjinė strofà, antikinės eilėdaros strofa. Ją sudaro 4 alkajinės eilutės: dvi pirmosios turi 11 skiemenų (anakruzė + 2 trochėjai + chorijambas + jambas), trečioji – 9 skiemenis (anakruzė + 2 trochėjiniai metrai), ketvirtoji – 10 skiemenų (2 daktiliai + 2 trochėjai):
– | ⏑ ⏑ || ⏑⏑ | ⏑ / – | ⏑ ⏑ || ⏑⏑ | ⏑ /
– | ⏑ ⏑ | ⏑ ⏑ / ⏑⏑ ⏑⏑ | ⏑ ⏑ /
Alkajinę strofą sukūrė senovės graikų poetas Alkajas (7–6 a. pr. Kr.). Vėliau alkajine strofa daugiausia rašė romėnų poetas Horacijus (1 a. pr. Kr.), todėl ji dar vadinama Horacijaus strofa. Renesanso epochoje ir vėliau alkajinę strofą vartojo italų, anglų, vokiečių, prancūzų ir kitų tautų poetai. Lietuvos lotynų poezijoje 17 a. alkajinę strofą vartojo M. K. Sarbievijus. Toniniu eiliavimo principu paremtų alkajinių strofų yra A. Churgino, K. Platelio poezijoje.
Horacijaus strofa
3141