Alkmajònas Krotoniẽtis (Alkmaiōn ho Krotōniatēs) 6 a. pr. Kr. vidurysKrotonas (dabar Crotone, Kalabrijos sr.) 5 a. pr. Kr. pradžia?, senovės graikų filosofas, fiziologas, medicinos teoretikas. Kai kurių tyrinėtojų laikomas pitagorizmo atstovu.
Sielos samprata
Teigė, kad žmogaus siela yra nemirtinga, dieviškos prigimties, kadangi ji, kaip ir dangaus kūnai, turi galią judėti savaime.
Gamtamokslinės idėjos
Vienas pirmųjų mokslo tikslams ėmė skrosti gyvūnus.
Vienas pirmųjų Graikijoje iškėlė mintį, kad pojūčiai ir mąstymas formuojasi smegenyse. Pasak jo, potyriai į smegenis patenka tam tikrais kanalais. Miegą aiškino kaip kraujo sutekėjimą į vidaus organus.
Kosmosą irgi suvokė kaip tam tikrų jėgų balansą. Manė, kad pažinimas turi remtis pojūčiais.
Sveikatos samprata
Manė, kad sveikata yra priešingų kokybių (drėgnumo ir sausumo, šalčio ir karščio, saldumo ir kartumo) pusiausvyra; dėl vienos iš galių vyravimo kitų atžvilgiu (monarchijos) atsiranda ligos.
Įtaka
Alkmajono Krotoniečio sielos nemirtingumo argumentą vėliau plėtojo Platonas. Alkmajonas Krotonietis turėjo įtakos Aristotelio pažiūroms apie biologijos dalykus.
Veikalai
Apie 500 pr. Kr. parašė veikalą Apie gamtą (išliko fragmentai).