Alkmajondai (Alkmaiōnidai, Alkmeōnidai), įtakinga senovės Atėnų giminė. Kildinama iš mitinio herojaus Alkmajono. Pasak Herodoto, Alkmajonidai buvo Atikos autochtonai.
Žymiausi Alkmajonidai: Megaklis I, jo sūnus Megaklis II, Kleistenis, pagal moteriškąją liniją – Periklis ir Alkibiadas.
Megaklis I apie 640 pr. Kr. šventykloje nužudė Kilono maišto dalyvius ir užtraukė kaltę visiems Alkmajonidams. Jie praminti prakeiktaisiais ir 7 a. pr. Kr. pabaigoje ištremti iš Atėnų. 6 a. pr. Kr. Solonas leido Alkmajonidams grįžti, apie 554 Megaklio II dėka tironas Peisistratas antrą kartą užgrobė valdžią, tačiau Alkmajonidus vėl ištrėmė. Atsidūrę Delfuose jie prisidėjo prie Apolono šventovės atstatymo. 513 bandė jėga grįžti į Atėnus ir taip paskatino tironijos žlugimą Atėnuose.
510 grįžo į Atėnus. Graikų–persų karų (500–449) pradžioje palaikė persus. Po Peloponeso karo (431–404 pr. Kr.) Alkmajonidų įtaka sumažėjo.
879