alòbrogai (lot. Allobroges), keltų gentis, gyvenusi senovės Romos Narbonos Galijos provincijoje, tarp Ženevos ežero, Ronos ir Isère’o upių bei Alpių (dabartinių Dofinė ir Savojos teritorija). Svarbiausi miestai: Viena (dabartinis Vienne), dabartinė Ženeva, Kularonas (dabartinis Grenoblis).
218 pr. Kr. alobrogai parėmė Hanibalą. 121 pr. Kr. prie Ronos ir Isère’o santakos juos sumušė romėnų karvedys Kvintas Fabijus Maksimas (vėliau pramintas Alobrogiku); alobrogai išliko priešiški Romai.