alomètrija (gr. allos – kitas, kitoks + metreō – matuoju), netiesinė anatominių ir fiziologinių organizmo požymių tarpusavio priklausomybė. Alometrija užrašoma lygtimi y = axb (arba lg y = lg a + blg x), kuri rodo, kad organizmo požymiai tiesiškai susiję tik logaritminėje skalėje (x dažniausiai yra kūno masė, pvz., žmogaus smegenų masės m priklausomybė nuo kūno masės M išreiškiama lygtimi m = 0,085M0,66). Alometrijos lygtys skiriasi apibendrinimo sritimi. Organizmui augant kintančios organų proporcijos lemia kompensuojamus ar kitokius fiziologinius pokyčius. Šį santykį apibūdina ontogenetinė alometrija – vienos rūšies skirtingo amžiaus (ir masės) individų požymių priklausomybė. Vieno taksono rūšys skiriasi anatomiškai ir fiziologiškai požymių proporcijomis, tačiau bendra tokių rūšių kilmė ir panaši adaptacija lemia tam tikrą jų požymių sąsają. Ją išreiškia filogenetinė alometrija – evoliuciškai artimų taksonų suaugusių individų požymių priklausomybė. Alometrijos lygtys biologijoje dažniausiai gaunamos statistiškai apdorojant matavimų duomenis (biometrija). Jos taikomos tiriant gyvybinės veiklos ypatumus, lyginant skirtingų sistematinių grupių organizmus, paleontologijoje nustatant organizmų ir jų dalių dydį.
2586