alotpai (gr. allos – kitas, kitoks + typos – atspaudas, pavyzdys), tos pačios rūšies individų antikūnų molekulių antigeninė įvairovė. Alotipus lemia kai kurių aminorūgščių pasikeitimai imunoglobulinų molekulėje. Yra paprastieji ir kompleksiniai alotipai. Paprastieji alotipai tarpusavyje skiriasi viena ar keliomis aminorūgštimis toje pačioje polipeptidinėje grandinėje, kompleksiniuose alotipuose aminorūgštys skiriasi daugelyje grandinės vietų. Alotipų įvairovę koduoja vieno lokuso aleliniai genai, todėl alotipiniai variantai sudaro genetines žymes. Žinomos 4 žmogaus genetinių alotipų sistemos. Šie alotipai išsidėstę lengvųjų ir sunkiųjų grandinių pastoviojoje dalyje. Sunkiosiose grandinėse nustatyti Gm ir Am, lengvųjų grandinių pastoviojoje dalyje – Inv alotipai. Imunoglobulinų G klasės sunkiosiose grandinėse lokalizuoti ISF ir Gm alotipai. Gm sistemoje žinoma 26 alotipinės žymės, pvz., Gm (4) aminorūgščių polipeptidinės grandinės 214 padėtyje turi argininą, o Gm (17) toje pačioje padėtyje – liziną. Alotipinėmis savybėmis pasižymi ir kai kurie kiti baltymai (lipoproteinai, komplemento sistema). Geriausiai ištirti žmonių, triušių ir pelių alotipai. Antikūnų alotipai aptikti ir žiurkių, vištų, audinių, vandens paukščių organizmuose.
2958