alpinzmas (pagal Alpių kalnų vardą), sporto šaka, kopimas į kalnus per ledynus, uolas, sniegynus. Skiriama techniškai sudėtingas ir aukštuminis alpinizmas, nors griežtų ribų nėra.

kopimas per ledokritį naudojantis metalinėmis kopėčiomis

alpinistų stovykla 7906 m aukštyje (Džomolungma, Pietų Balnakalnis)

Iš aukštuminio alpinizmo išskiriami kopimai į aukštesnes kaip 8000 m viršūnes, kai reikia ne tik labai gero fizinio ir psichologinio pasirengimo, bet ir organizmo gebėjimo išgyventi esant ilgalaikiam deguonies stygiui, specialaus inventoriaus. Kopimą į kalnus sunkina kylant į viršų mažėjantis atmosferos slėgis ir deguonies kiekis ore (žmogaus kraujas mažiau prisotinimas deguonies), smarkūs vėjai, žema oro temperatūra, dideli jos skirtumai dieną ir naktį, didelė ultravioletinė spinduliuotė, ledynų plyšiai, ledokričiai, sniego griūčių pavojus, šlaito statumas. Techniškai sudėtingi būna uolų, ledo, kombinuoti alpinizmo maršrutai (svarbu maršruto statumas, ilgis, jo sudėtingumas, plyšiai, uolų geologinė sudėtis ir apledėjimas, ledo struktūra).

alpinisto reikmenys: 1 – ledkirtis, 2 – ledo plaktukas, 3 – karabinas, 4, 5 – kaiščiai, 6 – ledo kablys, 7, 8 – uolų kabliai, 9 – saugos diržai, 10 – nagės, 11 – kopimo batas

Inventorius

Alpinistų inventorius: virvės, kabliai (uolų ar ledo), kaiščiai, karabinai, spaustukai virvėms, ledkirčiai, plaktukai, kopėčios, saugos diržai, šalmai, akiniai, nagės (katukai), ryšio priemonės. Yra specialūs alpinistų drabužiai, batai, miegmaišiai, palapinės. Kopiant į aukštesnes kaip 8000 m viršūnes dažnai naudojami deguonies aparatai.

Istorija

18 a. viduryje Europos mokslininkai vis labiau ėmė domėtis kalnais, jų geografine padėtimi, geologine sandara, klimatu, augalija. 1786 prancūzai J. Balmat (1762–1834) ir M. G. Paccard’as (1757–1827) įkopė į aukščiausią Alpių viršūnę Monblaną (4807 metrai). 1787 į Monblaną užkopė H. B. de Saussure’o (Šveicarija) vadovaujama ekspedicija, nešusi instrumentus oro slėgiui matuoti. Šie kopimai laikomi alpinizmo pradžia. 19 a. viduryje Šveicarijoje susikūrė kalnų gidų organizacija, vedžiojusi anglų, prancūzų, vokiečių alpinistus, kurie pirmieji norėjo pasiekti neįkoptas viršūnes. Anglas E. Whymperis 1865 Alpėse įkopė į Matterhorno (4477 m), kartu su anglais J. A. Carreliu ir L. Carreliu 1880 Anduose – į Chimborazo (6310 m) viršūnes. Po 1870, kai Europos pagrindinės viršūnės buvo pasiektos, pradėta kopti į Pietų Amerikos (Andų), Šiaurės Amerikos, Kaukazo, Afrikos ir Azijos (Himalajų) kalnus. Aukščiausią Andų viršūnę Aconcaguą (6960 m) pirmasis 1897 pasiekė M. Zurbriggenas (Šveicarija). 1913 H. Stuckas, W. Harperis, H. Karstensas ir R. Tatunas (visi Jungtinės Amerikos Valstijos) įkopė į aukščiausią Šiaurės Amerikos viršūnę McKinley (6194 metrai). Po I pasaulinio karo suaktyvėjo Austrijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Rusijos alpinistai. Į Lenino viršūnę (7134 m) Pamyre 1928 įkopė vokiečiai E. Allweinas, F. Schneideris, K. Wienas, į Ismailo Samani viršūnę (7495 m, buvusi Komunizmo) 1933 įkopė rusų ekspedicijos dalyvis J. Abalakovas.

Už ypatingus laimėjimus alpinistai buvo apdovanojami olimpinių žaidynių aukso medaliais: Stokholme (1912), Paryžiuje (1924), Los Andžele (1932), Berlyne (1936).

Po II pasaulinio karo pradėta kopti į Himalajus. 1950 M. Herzogas ir L. Lachenalis (Prancūzija) įkopė į Annapurną (8091 m) – pirmąją viršūnę, aukštesnę kaip 8000 metrų. Į pasaulio aukščiausią viršūnę Džomolungmą (8850,67 m) 1953 05 29 pirmieji įkopė E. P. Hillary iš Naujosios Zelandijos ir šerpas Tenzingas Norgay (Didžiosios Britanijos ekspedicija, vadovas J. Huntas). 1975 japonė J. Tabei – pirmoji moteris alpinistė – įkopė į Džomolungmą. Be papildomo deguonies į ją 1978 įkopė austras P. Habeleris ir italas R. Messneris, pirmieji žiemą (1980) – lenkai L. Cichy ir K. Wielickis. Iki 1997 į Džomolungmą įkopė apie 700, žuvo 148 alpinistai.

Į visas 14 viršūnių, aukštesnių kaip 8000 m, pirmasis įkopė R. Messneris, antrasis – lenkas J. Kukuczka. Į visų žemynų aukščiausias viršukalnes 1985 pirmasis įkopė amerikietis D. Bassas. 20 a. pabaigoje alpinistai įveikdavo vis daugiau stačių (sieninių, techniškai sudėtingų) maršrutų dideliame aukštyje. Anglas C. Boningtonas sudėtingiausiais to meto maršrutais pirmasis surengė ekspedicijas ir įkopė į Annapurną (1975) ir Džomolungmą (1985).

Lietuvos viršūnė (Pamyras, 1964)

V. Vitkauskas Džomolungmos viršūnėje 1993 05 10

Lietuvoje

Lietuvoje alpinizmo pradininkai – 19 a. antroje pusėje Sibiro kalnus tyrinėjęs A. Kašarauskas, per Pamyrą ir Tian Šanį keliavęs K. Aris, 1932–34 per Himalajus, Karakorumą, Kunluną – A. Poška. Sportinio alpinizmo pradininkai – G. P. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos alpinizmo sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957); surengta pirmoji Baltijos šalių alpiniada (1958), per kurią 28 dalyviai įkopė į Kaukazo aukščiausią viršūnę Elbrusą (5642 metrai). G. P. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas žuvo 1959 08 02 sniego lavinoje, kopdami į Dychtau viršūnę Kaukaze (5204 metrai). 1959 Kirgizijos ir Lietuvos alpinistų ekspedicija (vadovas A. Romanovas, iš Lietuvos dalyvavo M. Melinskaitė, P. Normantas, K. Monstvilas) Tian Šanyje, Terskei Alatau kalnagūbryje, įkopę į 2 bevardes viršūnes, pavadino jas Akstino (4250 m) ir Lietuvos alpinistų (4050 m) vardais. 1959–96 veikė Lietuvos alpinizmo federacija, 1996 įsteigta Lietuvos alpinizmo asociacija (1991 priimta į Tarptautinę alpinizmo sąjungą). 1964 pirmoji Lietuvos aukštumų ekspedicija (vadovas K. Monstvilas) Pamyro pietvakariuose, Šachdaros kalnagūbryje, įkopė į 3 bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos (6080 m), Čiurlionio (5794 m) ir Donelaičio (5837 m) vardais. 1965 Lietuvos alpinistai (vadovas K. Monstvilas) Pamyre įkopė į Lenino viršūnę. 1971 J. Okulič‑Kazarino vadovaujami 8 alpinistai įkopė į aukščiausią Pamyre Ismailo Samani viršūnę. 1989 per aukštumų ekspediciją Pamyre (vadovas M. Strumskis) į Ismailo Samani ir Korženevskajos (7105 m) viršūnes įkopė N. Korolkovas, V. Vitkauskas, Z. Blažaitis, A. Subata, A. Kairys; dar 11 alpinistų įveikė po vieną šių kalnų viršūnių. 1969 per Lietuvos alpiniadą 96 alpinistai įkopė į Akstino viršūnę. D. Makauskas 1970 tapo SSRS čempionu uolų klasėje, 1982 už įkopimą į SSRS 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas. Jis buvo pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš 14 pasaulio aukščiausių kalnų – Dhaulagirį (8167 m, Himalajuose); čia žuvo. Alpinistas Z. Blažaitis (1942–95) buvo daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių čempionas. 1984 A. Gudelis (1953–89) surengė ekspediciją į Pamyro pietvakarinę dalį ir 9 viršūnes pavadino lietuviškais vardais; žuvo kopdamas į Krymo uolas. A. Skėraitytė (g. 1951) 2 kartus viena įkopė į Korženevskajos viršūnę; V. Pundzienė ir E. Pundzius yra daugkartiniai Lietuvos ir Baltijos šalių alpinizmo bei laipiojimo uolomis čempionai. 1992 A. Bertulis (Jungtinės Amerikos Valstijos) surengė ekspediciją į Džomolungmą iš Tibeto pusės; 10 alpinistų užkopė iki 7800 m aukščio. V. Vitkauskas, kopdamas iš Nepalo pusės, pirmasis iš Baltijos šalių 1993 05 10 pasiekė aukščiausią pasaulio viršūnę – Džomolungmą. 1993–96 jis įkopė į visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnes ir pirmasis pasaulyje jose iškėlė tą pačią savo valstybės vėliavą.

laipiojimas uolomis

Lent. Pirmieji įkopimai į 14 aukščiausių pasaulio viršūnių
Data Viršūnė Aukštis (m) Kalnai Alpinistai
1950 06 03 Annapurna 8 091 Himalajai L. Lachenalis, M. Herzogas
1953 05 29 Džomolungma (Everestas) 8 848 Himalajai E. P. Hillary, Tenzingas Norgay
1953 07 03 Nangaparbat 8 126 Himalajai H. Buhlis (austras)
1954 07 31 K2 (Čogori) 8 611 Karakorumas A. Compagnoni, L. Lacedelli (italai)
1954 10 19 Čo Oju 8 201 Himalajai J. Jöchleris, H. Tichy (austrai), Pasangas Dava Lama (nepalietis)
1955 05 15 Makalu 8 463 Himalajai Jeanas Couzy, Lionelis Terray (prancūzai)
1955 05 25 Kančendžunga 8 586 Himalajai George Bandas, Joe Brownas (anglai)
1956 05 09 Manaslu 8 163 Himalajai Tošijo Imamiši (japonas), Gyaltsenas Norbu (nepalietis)
1956 05 18 Lhotse 8 516 Himalajai F. Luchsingeris, E. Reissas (Šveicarija)
1956 07 07 Gašerbrumas 2 8 035 Gašerbrum (Karakorumas) J. Larchas, F. Moravecas (austrai), J. Willenpartas (vokietis)
1957 06 09 Broad Peak 8 047 Karakorumas H. Buhlis, K. Diembergeris (austrai), M. Schmuckas, F. Winterstelleris (vokiečiai)
1958 07 05 Gašerbrumas 1 (Hiddenas) 8 068 Gašerbrum J. A. Kauffmanas, P. Schoeningas (vokiečiai)
1960 05 13 Dhaulagiri 1 8 167 Dhaulagiri (Himalajai) K. Diembergeris, P. Dieneris, E. Forreris, A. Schelbertas (Šveicarija), Ngavanga ir Noma Dordžės (šerpai)
1964 05 02 Sisiabangma 8 013 Himalajai kinų ekspedicija, vadovas Siu Dzingas

1034

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką