altajus ant žirgo
altãjai, altajiẽčiai (savivardis altaj kiži; iki 1948 buvo vadinami oirotais), Azijos tauta. Gyvena daugiausia Altajaus kalnuose (Altajaus Respublikoje ir Altajaus krašte), taip pat Kazachijoje, Uzbekijoje. Skiriami pietų altajai (telengitai, teleutai) ir šiaurės altajai (kumandinai, čelkanai, tubalarai). Iš viso yra apie 80 000 altajų. Kaba altajiečių kalbomis. Dauguma stačiatikiai, yra baptistų, tradicinių tikėjimų (pavyzdžiui, šamanizmo) išpažinėjų.
Gyvena nedidelėse gyvenvietėse. Tradiciniam būstui įtakos turi gamtos sąlygos, sėslumo lygis, šeimos ekonominės padėtis. Pietų altajams būdingos jurtos ir į čumus panašūs tošimi ir žieve dengti būstai, šiaurės altajams – iš rąstų, lentų ir karčių suręsti kvadratiniai medžių žieve dengti būstai su skyle viršuje dūmams išeiti. Plinta į rusų trobas panašūs būstai (su grindimis, langais, krosnimi). Tradiciniai valgiai – mėsos patiekalai (daugiausia virti, sriubos), sūriai, kumysas.
tradicinis pietų altajų būstas
iš akmenų sukrautos piramidės – obo kulto objektas (Altajaus kalnai)
2271
oirotai