Altãjaus Respùblikos istòrija
Dabartinės Altajaus Respublikos teritorijoje žmonės gyveno jau paleolite. 552–745 regionas priklausė Tiurkų kaganatui, 745–840 Uigurų valstybei, 9 a.–13 a. pradžioje Kirgizų kaganatui, 13 a. Čingischano imperijai, vėliau kitoms valstybėms, nuo 17 a. 4 dešimtmečio Oiratų chanatui. 18 a. pirmoje pusėje teritoriją pradėjo kolonizuoti rusai ir 1756 prijungė prie Rusijos imperijos. Altajai, susiformavę iš įvairių tiurkų bei mongolų genčių, iki 19 a. vertęsi daugiausia klajokline gyvulininkyste, pamažu tapo sėslūs, tačiau patriarchaliniai santykiai, senieji papročiai ir religija iš dalies išliko.
bronzos amžiaus stelos – kulto akmenys (Ongudajaus rajonas)
paminklinis akmuo Čiujoje Altajaus prijungimui prie Rusijos imperijos atminti
20 a. pradžioje šamanizmas (su budizmo elementais) inspiravo pasipriešinimą Rusijos valdžiai. 1918 01 įvesta sovietų valdžia. Altajai (kartu su baltagvardiečiais) 1918 06–1920 04 kovojo su bolševikais. 1922 06 01 Rusijos Sovietų Federacinėje Socialistinėje Respublikoje sudaryta Oiratų autonominė sritis, 1948 01 07 pavadinta Kalnų Altajaus autonomine sritimi (iki 1991 buvo Altajaus krašto sudėtyje). Sovietiniu laikotarpiu altajai iš dalies išsaugojo tradicinį gyvenimo būdą. 1991 Kalnų Altajus tapo autonomine respublika, iširus SSRS (1991 12) – viena Rusijos Federacijos respublikų. 1992 pavadinta Altajaus Respublika. 1997 06 07 priimta Altajaus Respublikos konstitucija.
1941 07 į dabartinės Altajaus Respublikos teritoriją buvo atvežta tremtinių iš SSRS okupuotos Lietuvos (Altajaus krašto lietuviai).