Altãjus (rus. Алтай, Altaj, kin. Altay Shan, mong. Алтайн Hуруу, Altajn Nuruu), kalnynas Rusijoje, Kazachijoje, Kinijoje ir Mongolijoje, tarp Vakarų Sibiro ir Gobio lygumų. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 2000 kilometrų. Didžiausias aukštis 4506 m (Beluchos kalnas, Katunės kalnagūbris). Skirstomas į Altajų (Rusijoje ir Kazachijoje), Mongolijos Altajų ir Gobio Altajų (schema).
Altajaus orografinė schema
Rusijoje ir Kazachijoje esanti Altajaus dalis dar skirstoma į Centrinį Altajų (Cholzuno, Katunės, Pietų Čiujos, Šiaurės Čiujos, Terektos, Kolyvanės, Korgono, Baščelako, Anujaus kalnagūbriai), Rytų (Šapšalo, Čichačiovo, Sailiugemo kalnagūbriai), Pietų (Tabyn Bogdo Olos kalnų masyvas, Ukoko plokščiakalnis, Narymo, Sarymsakty, Tarbagatajaus, Kurčiumo, Pietų Altajaus kalnagūbriai) ir Rūdinį Altajų (Ubos, Ulbos, Kalbinsko kalnagūbriai). Nuo Tabyn Bogdo Olos masyvo į pietryčius atsišakoja Mongolijos Altajus (Mongolija, Kinija), kurio tęsinys į rytus yra Gobio Altajus (Kinija).
Altajuje vyrauja palyginti neaukšti, stačių šlaitų kalnagūbriai. Aukščiausių kalnagūbrių (Katunės, Pietų Čiujos) reljefas alpinis. Ledynai (daugiau kaip 900 km2). Būdinga didelės tektoninės tarpukalnių įdubos, ten vadinamos stepėmis (Čiujos, Kurajaus, Abajaus stepės). Altajus – luistinis-raukšlinis kalnynas, susiraukšlėjęs kaledoninės ir hercininės kalnodaros metu; veikė ir alpinės kalnodaros procesai. Susidaręs iš magminių, metamorfinių ir nuosėdinių uolienų nuo viršutinio proterozojaus iki karbono. Tarpukalnių įdubose yra paleogeno ir neogeno uolienų. Yra geležies, gyvsidabrio, cinko, švino, vario rūdų, aukso. Klimatas vidutinių platumų, vidutiniškai žemyninis (vėsi vasara, šalta žiema; įdubose temperatūra nukrinta iki –62 °C). Kritulių vakariniuose ir šiaurės vakariniuose šlaituose 1000–2000 mm, šiaurės rytiniuose – 800–1200 mm, įdubose 300–400 mm (Čiujos stepėje apie 100 mm) per metus.
Altajus
Daug upių, didžiausios – Irtyšius, Katunė, Buchtarma, Bija, Čiuja. Daugiau kaip 3500 ežerų, didžiausi Markakolis (449 km2) ir Teleckojės ežeras (223 km2).
Altajus (Ukoko plokščiakalnis)
Auga labai įvairi taiga: Altajaus šiaurės vakaruose, Centriniame ir Pietų Altajuje – maumedžiai, Altajaus vakaruose – kedrinės pušys, kėniai, eglės. Priekalniuose stepės, tarpukalnių įdubose pusdykumės, daugiau kaip 1700 m aukštyje šiaurėje ir daugiau kaip 2700 m rytuose alpinės pievos. Taigoje veisiasi sabalai, rudieji lokiai. Auginami maralai. Daug bitynų. Rusijoje (Altajaus Respublikoje) esančio Altajaus dalis (16 115 km2), vadinama Altajaus Auksiniais kalnais, yra pasaulio paveldo vertybė (nuo 1998; apima Altajaus ir Katunės rezervatus, Teleckojės ežerą, Beluchos kalną, dalį Ukoko plokščiakalnio. Katunės ir Čiujos slėniais eina plentas iš Bijsko (Rusija) į Mongoliją.
3021