Alytaũs istòrija

Gyvenvietės raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Alytaus apylinkės buvo gyvenamos jau neolite. Šilelyje, Nemuno kairiajame krante, yra apie 20 apnaikintų 6–9 a. pilkapių. Nemuno ir Alytupio santakoje (Nemuno dešiniajame krante) yra Alytaus piliakalnis, kuriame 13 a.–14 a. pradžioje stovėjo medinė pilis. Pro Alytų ėjo svarbus kryžiuočių karo kelias į Lietuvos pietus, todėl gyvenvietė ir jos apylinkės buvo dažnai kryžiuočių niokojamos. 1377 Vygando Marburgiečio kronikoje Alytus minimas kaip karinis, ūkinis ir administracinis centras. 1387 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos dokumente minimas Alytaus miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti miestas, vėliau Alytus I, nuo 15 a. pabaigos kairiajame krante – Alytus II. Iki 1506 Alytaus valsčių ir miestelį valdė didžiojo kunigaikščio administratoriai, vėliau jis buvo įkeičiamas ir nuomojamas.

Alytaus piliakalnis

Alytaus herbas

Prieš 1520 Alytuje I pastatyta Šv. Liudviko bažnyčia (1818 perstatyta), 1524 įsteigta parapija ir parapinė mokykla. 1581 06 15 Alytui suteikta Magdeburgo teisė (pakartota ir išplėsta 1589, 1633, 1649, 1749) ir herbas. 1586 įsteigta cerkvė, 1589 – Alytaus ekonomija. Alytus nukentėjo nuo 1601–02 bado ir maro, 1618–19, 1622, 1655, 1658, 1661, 1663 nuo gaisrų. 1649 veikė 98 smuklės, dirbo 56 amatininkai. Alytuje II 1670 pastatyta medinė Šv. Angelų Sargų bažnyčia, įsteigta parapija. Miestas nukentėjo per Šiaurės karą (1700–21), 1733 ir 1736 gaisrus. Po 1773 veikė rusų ir lenkų mokyklos. 1775 iš Trakų ir Merkinės į Alytų atkeltas apskrities teismas.

Rusijos ir Prūsijos valdymo laikai

1795 miesto rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai; vakarinė dalis (Alytus II) 1795–1807 įėjo į Prūsijos karalystės provinciją – Naująją Rytų Prūsiją, 1815–1915 priklausė Lenkijos karalystei. Alytus nukentėjo nuo 1810 gaisro ir Napoleono I kariuomenės. Apie 1870 neteko miesto teisių. 19 a. 9 dešimtmetyje paverstas Rusijos imperijos trečios eilės pasienio tvirtove. Iki 1887 nutiesti nauji bei rekonstruoti senieji keliai į Kalvariją, Marijampolę, Seinus, Daugus. 1891 pastatyta Pokrovo cerkvė. Iki 1900 pastatytos kareivinės. Daugėjo gyventojų (1 lentelė). Dėl tvirtovės ir kareivinių statybų Alytus II išaugo.

Alytus II per I pasaulinį karą (Heidelberge išleistas atvirukas)

Hindenburgo (dabar Vilniaus) gatvė Alytuje II per I pasaulinį karą (Heidelberge išleistas atvirukas)

1886 Alytuje I buvo 75 namai, 926 gyventojai, Alytuje II – 149 namai, 843 gyventojai; 1897 Alytuje I – 1435, Alytuje II – 2010 gyventojų. 1892–97 nutiestas geležinkelis į Varėną ir Suvalkus (demontuotas Lenkijai valdant Vilniaus kraštą). 1896 pastatyta geležinkelio stotis ir geležinkelio tiltas per Nemuną, 1909 – medinis tiltas mieste. 1909 ir 1911 miestą ištiko dideli gaisrai. I pasaulinio karo pradžioje Alytuje veikė Rusijos miestų sąjungos ligoninė sergantiems šiltine. 1915 Alytus tapo Alytaus apskrities centru.

Lent. Alytaus gyventojų skaičius
1827 289*
1886 1 769
1897** 2 010
1923** 6 322
1940 9 900
1959** 12 400
1970** 28 074
1979** 55 509
1989** 73 015
2001** 71 491
2011** 59 964

* Alytus I

** gyventojų surašymų duomenys

Nepriklausomos Lietuvos metai (1918–1940)

1918 12 į Alytų atkeltas Lietuvos kariuomenės Pirmasis pėstininkų pulkas. Per Nepriklausomybės karo Alytaus kautynes (1919 02 12–15) jis kovėsi su bolševikais. 1919 02 13 ant Alytaus tilto žuvo pulko vadas A. Juozapavičius (1989 pastatytas paminklas). 1919 įsteigta lietuvių mokykla, 1923 išaugusi į gimnaziją. 1919 pabaigoje alytus gavo valsčiaus pavaldumo miesto teises, tapo valsčiaus centru. Ūkinė veikla pagyvėjo, kai iš Balbieriškio buvo atkeltos mugės ir iš Jungtinių Amerikos Vasltijų grįžo pasiturintys išeiviai. 1927 įsteigta Aukštesnioji miškų mokykla, 1929 – žemesnioji žemės ūkio mokykla (reorganizavus veikė iki 1960). 1926 į Alytų II atkeltas Lietuvos kariuomenės Antrasis ulonų pulkas.

rinkimai į Steigiamąjį Seimą Alytuje (1920 05 14)

A. Juozapavičiaus pagerbimas ant jo vardo tilto (1937, Lietuvos vaizdo ir garso archyvas)

Plėtojosi pramonė. 1928 įsteigtas žemės ūkio mašinų fabrikas Ūkmaš, 1930 – daržovių ir vaisių konservų, 1936 – terpentino ir kanifolijos fabrikai, 1931 – aliejaus spaudykla. 1928 02 16 atidengtas Laisvės paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (1951 nugriautas, 1991 atstatytas). 1931 Alytui suteiktos pirmos eilės miesto, 1932 – vasarvietės teisės. 1936 pastatyta apskrities ligoninė, 1938 – Šaulių namai, sanatorija tuberkulioze sergantiems žmonėms, gelžbetoninis A. Juozapavičiaus tiltas per Nemuną.

turgus Rinkos aikštėje (apie 1933)

Nacių ir sovietų okupacija

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 07 mieste buvo suimta apie 60 žmonių. 1941 pradžioje apie 200 žmonių iš Alytaus emigravo į Vokietiją. 1941 06 sovietų valdžia iš Alytaus ištrėmė 120 žmonių. 1941 06 23–24 vokiečių karininkų įsakymu sušaudyta apie 140 Alytaus gyventojų. 1941 vokiečiai įkūrė karo belaisvių stovyklą, kurioje 1941–42 buvo nužudyti arba iš bado mirė apie 35 000 sovietinių karių. Vidzgirio miške 1941–44 nužudyta apie 2000 Alytaus ir apie 58 000 kitų Lietuvos vietų žydų. 1943–44 Alytuje veikė iš Oriolo, Smolensko, Vitebsko ir kitų SSRS miestų vokiečių išvežtų gyventojų stovykla. 1944 traukdamiesi iš Alytaus vokiečiai susprogdino tiltus, svarbesnes pramonės įmones, visuomeninius pastatus. 1944 07 14 miestą užėmė SSRS kariuomenė.

1945–52 iš Alytaus į SSRS ištremta 140 žmonių. 1944–51 apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Dainavos apygardos Dzūkų rinktinė. 1946 Alytaus Valstybės saugumo ministerijos (MGB) kalėjime nukankintas vienas Lietuvos partizanų vadų K. Bajerčius.

Paminklas A. Juozapavičiui (1989, tautodailininkai V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius)

Dainavos mikrorajonas (1972)

1950 miestas tapo Alytaus rajono centru. Nuo 1963 Lietuvos Pietų regiono centras, nuo 1977 – respublikinio pavaldumo miestas. 1959 nutiestas geležinkelis į Marijampolę. Pastatyta gyvenamųjų rajonų, nemažai naujų didelių pramonės įmonių: 1957 – sviesto gamykla ir siuvimo fabrikas, 1958 – duonos ir pieno kombinatai, 1963 – šaldytuvų, vyno, 1964 – gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, 1969 – medvilnės, 1972 – mėsos, 1973 – eksperimentinis namų statybos, 1983 – grūdų produktų kombinatai. Žemės ūkio mašinų fabrikas Ūkmaš 1960 reorganizuotas į mašinų gamyklą. 1960 įsteigtas mechanikos technikumas. Keitėsi tautinė gyventojų sudėtis (2 lentelė). 1988 buvo įkurta Sąjūdžio Alytaus iniciatyvinė grupė, kuri 1988–90 leido laikraštį Alytaus sąjūdis.

Lent. Alytaus gyventojų tautinė sudėtis (%)
  1942 1970 1979 1989 2011
lietuvių 96,9 93,2 93,7 94,6 96,9
rusų 1,4 3,9 3,4 2,8 1,2
lenkų 0,8 1,05 1,06 0,7 0,6
baltarusių 0,2 0,4 0,4 0,4 0,2
ukrainiečių 0,04 0,5 0,2
žydų 0,05 0,01 0,02 ...
latvių 0,01 0,02 0,02 0,04 0,03
totorių 0,07 0,4 0,4 0,4 0,3
kitų tautybių 0,1 0,48 0,9 0,9 0,5

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)

Įamžintas žydų genocido (1993 Vidzgirio memorialas), Lietuvos partizanų (1993 paminklas žuvusiems partizanams, sovietų saugumo nukankintiems ir mirusiems lageriuose, tremtyje; 1996 Dainavos apygardos partizanų memorialas), lietuvių tremtinių (1989 paminklinis koplytstulpis Už ką? 1941 06 14) atminimas. 1990 Alytaus katalikams ir stačiatikiams grąžinta Šv. Kazimiero bažnyčia (įrengta po I pasaulinio karo Pokrovo cerkvės patalpose, po II pasaulinio karo uždaryta), 1994 įsteigta ketvirtoji parapija. Nuo 1996 miestas – Alytaus apskrities centras.

Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1818)

-Alytus

Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai Vilnius 1989.

972

Alytus

Alytaus architektūra

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką