Alỹvų kálnas (arab. Jabal aṭ-Tūr, hebr. Har Ha-Zetim), kalva Jeruzalės rytinėje dalyje, už Kedrono slėnio. Aukštis 827 metrų. Krikščionių piligrimystės vieta. Gelbėdamasis nuo Absalomo maištininkų pro Alyvų kalną bėgo karalius Dovydas; ant jo karalius Saliamonas pastatė aukurą. Alyvų kalnas paminėtas Ezechielio ir Zacharijo pranašystėse. Naujajame Testamente Alyvų kalnas – su Jėzaus Kristaus kančia Jeruzalėje susijusi vieta. Jėzus Kristus ant Alyvų kalno pranašavo miesto sugriovimą, nuo jo įžengė į Jeruzalę; šio kalno šlaite esančioje Getsemanėje meldėsi bei krauju prakaitavo po Paskutinės vakarienės ir buvo suimtas. 40 d. po prisikėlimo pasiskelbė grįžtąs pas Dievą Tėvą ir pakilo į dangų (Mt 26, 30; Lk 19, 29, 41–44; 22, 39; Apd 1, 12).
Alyvų kalno papėdėje – Tautų bažnyčia (past. 1924), už jos – Getsemanės sodai ir Šv. Marijos Magdalietės rusų stačiatikių cerkvė (past. 1886)
Alyvų kalno viršuje stovi kelios bažnyčios, skirtos Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiams paminėti.