Alžỹro knas. Per nacionalinio išsivadavimo karą sukurta dokumentinių filmų – kronikų (Alžyras liepsnose 1958, prancūzų režisierius R. Vauthier; Liaudies balsas 1961, režisierius M. Lachdaras Hamina, g. 1934). Po nepriklausomybės paskelbimo sukurti dokumentiniai filmai apie nacionalinį išsivadavimą (Alžyras, pirmieji metai 1963, režisierius M. Lachdaras Hamina; Prakeiktųjų aušra 1965, režisierius A. Rašedi, g. 1938). 1964 sukurtas pirmasis vaidybinis filmas Toks jaunas pasaulis (prancūzų režisierius J. Charbi), įsteigta Alžyro nacionalinė kinoteka. Kovos dėl laisvės yra ir daugelio vėlesnių vaidybinių filmų pagrindinė tema (Naktis bijo saulės 1965, režisierius M. Badi; Vėjas iš Oreso 1966, Kanų kino festivalio prizas 1967, Ugninių metų kronika 1975, Kanų kino festivalio prizas, abiejų režisierius M. Lachdaras Hamina). 1969 kino gamyba ir platinimas tapo valstybės monopoliu. 8–9 dešimtmečių filmuose toliau plėtojama nacionalinio išsivadavimo kovų tematika, gvildenamos išsilaisvinusios šalies ekonominės ir socialinės problemos: Neįprastas Alžyras (1971, režisierius M. Zinetas, 1932–95), Noua (1972, režisierius A. Tolbi), Anglies degintojas (1972, režisierius M. Buamari, 1941–2006), Klajokliai (1975), Leila ir kiti (1977, abiejų režisierius S. A. Mazifas, g. 1943), Omaras Gatlato (1977, Maskvos kino festivalio prizas), Didvyrių nuotykiai (1978), Žmogus, žiūrintis pro langus (1982, visų režisierius M. Alluašas, g. 1944).
Alžyro kultūra
Alžyro partijos ir profsąjungos