Amalfi

Amalfi katedros fasadas ir kampanilė; iš Katedros aikštės į katedrą veda laiptai

Amalfi (Amálfis), miestas Italijoje, Kampanijos srityje, į pietryčius nuo Neapolio, prie Tirėnų jūros Salerno įlankos.

5100 gyventojų (2017). Citrusinių augalų auginimo rajono prekybos centras. Turizmas. Romaninė Šv. Andriejaus katedra (11–18 a.) su bizantiškojo stiliaus bronzinėmis durimis (apie 1065), kampanilė (1180–1276), buvęs kapucinų vienuolynas (įkurtas 1212; dabar viešbutis).

Amalfi Krantas (Costiera Amalfitana; Amalfi su kitais Tirėnų jūros pakrantės miestais ir kaimo vietovėmis Salerno provincijoje) – Pasaulio paveldo paminklas (nuo 1997).

Istorija

4 a. archeologiniai radiniai rodo ankstyvą krikščionybę. Nuo 6 a. vidurio priklausė Bizantijos imperijai, nuo 8 a. pabaigos – Neapolio kunigaikštystei. 839 tapo nepriklausomu miestu respublika. Vyskupijos (minima nuo 596), vėliau (nuo 869) arkivyskupijos centras. Didelis laivynas garantavo ūkio klestėjimą ir politinį savarankiškumą.

Nuo 9 a. dėl prekybos su Rytais varžėsi su Pisa, Genuja, Venecija ir Gaeta. Amalfi diduomenė turėjo dvarų Bizantijoje, 968 laivynas dalyvavo Bizantijos imperatoriaus Nikiforo II žygyje į Siriją. 1073 miestas pateko normanų valdžion. 1131 jį užkariavo Sicilijos karalius Rožeras II, 1135 ir 1137 nusiaubė Pisos kariuomenė; po to neatsigavo.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką