Šiaurės Amerikos gamtinis žemėlapis

Pietų Amerikos gamtinis žemėlapis

Amèrika, pasaulio dalis Vakarų pusrutulyje, tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. Sudaro 2 žemynai – Šiaurės Amerika ir Pietų Amerika, be to, gretimos salos: Grenlandija, Kanados Arktinis salynas, Antilų, Bahamų salynai, Niufaundlandas ir daug kitų. Amerika ištįsusi iš šiaurės į pietus 15 500 kilometrų. Plotas 42,5 mln. km2. Daugiau kaip 1 024,5 mln. gyventojų (2020).

Šiaurės Amerikos pietinė dalis tarp Tehuantepeco sąsmaukos ir Panamos sąsmaukos dar vadinama Centrine Amerika; su Antilų, Bahamų salynais ir kitomis salomis, esančiomis Atlante tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų (Vest Indija), ji sudaro Vidurio Ameriką. Dauguma Amerikos šalių, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Grenlandijos salą, priklauso vadinamajai Lotynų Amerikai.

Šiaurės ir Pietų Amerika turi daug bendra. Panaši abiejų žemynų forma, primenanti trikampį, kurio viršūnė nukreipta į pietus. Abiejų žemynų vakariniu pakraščiu eina aukšti ir palyginti jauni kalnai – Kordiljeros, o rytiniu – senesni ir žemesni. Žemynų viduryje, tarp kalnų, plyti lygumos, kuriomis teka didžiulės upės (Šiaurės Amerikoje – Misisipė, Mackenzie, Pietų Amerikoje – Amazonė, Paraná) su šakotais upynais.

Iki 15 amžiaus pabaigos visi Amerikos gyventojai priklausė Amerikos rasei (indėnai). Europiečiai (manoma, pirmasis – Bjarni Herjólfssonas 985, vėliau Leifas Eiriksonas) Amerikos krantus pasiekė 10 amžiaus pabaigoje, bet Amerikos kolonizacija prasidėjo tik po K. Kolumbo kelionių (pirmą kartą Ameriką pasiekė 1492). Daugumą Amerikos gyventojų sudaro europidai.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką