Amèrikos valstýbių organizãcija, AVO (Organization of American States, OAS), politinė ir ekonominė regioninė Amerikos valstybių organizacija. Įkurta 1948 Bogotoje. Tikslas – kolektyvinė Amerikos šalių gynyba ir bendradarbiavimas.
Nariai ir nuolatiniai stebėtojai
2020 Amerikos valstybių organizacijai priklausė 35 Vakarų pusrutulio valstybės (1962–2009 Kubos, 2009–11 Hondūro narystė sustabdyta); yra 72 nuolatiniai stebėtojai (kai kurios Europos, Azijos, Afrikos šalys ir Europos Sąjunga; Lietuva – nuo 2009). Centrinė būstinė Vašingtone (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Pagrindinės institucijos
Ameriko valstybių organizacijos būstinė Vašingtone (1908–1910, architektai P. P. Cretas, A. Kelsey)
Aukščiausia institucija – Generalinė Asamblėja (Amerikos valstybių organizacijos valstybių vadovų pasitarimas). Svarbiausia nuolatinė institucija – Generalinis sekretoriatas (iki 1970 Panamerikos sąjunga). Kitos vadovaujamosios institucijos: Užsienio reikalų ministrų pasitarimas (sprendžia neatidėliotinus klausimus); Nuolatinė taryba (įgyvendina Generalinės Asamblėjos nutarimus, svarsto kitų Amerikos valstybių organizacijos institucijų pranešimus Generalinei Asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos šalių saugumo klausimus); Amerikos šalių koordinuotos plėtros taryba (veikia nuo 1998 vietoj Amerikos šalių ekonominės ir socialinės bei Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros tarybų); Amerikos šalių teisės komitetas (patariamoji Amerikos valstybių organizacijos šalių institucija); Amerikos šalių žmogaus teisių komisija. Be to, veikia specializuotos (moterų, vaikų teisių, indėnų reikalų ir kitos) organizacijos, vyksta specializuotos Amerikos valstybių organizacijos šalių konferencijos.
Ištakos, svarbiausios konferencijos, sprendimai
Amerikos valstybių organizacijos ištakos – Amerikos valstybių konferencijos. 1947 Rio de Žaneire 21 Amerikos valstybė pasirašė gynybinę, vadinamąją Rio, sutartį. Kilus Šaltajam karui ir plintant komunizmui ją išplėtė ir 1948 per Bogotos konferenciją įkūrė Amerikos valstybių organizaciją (Amerikos valstybių konferencija iki 1970 buvo jos aukščiausia institucija).
Amerikos valstybių organizacijos ekonominė ir socialinė konferencija Bogotoje 1960 priėmė organizacijos narių socialinės plėtros programą. 1978 priimta Žmogaus teisių konvencija; įkurtas Amerikos šalių žmogaus teisių teismas. 1982 04 02 kilus Falklando konfliktui, Amerikos valstybių organizacijos konferencija Vašingtone Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Didžiajai Britanijai pripažino Rio sutarties pažeidimu ir pakvietė Amerikos valstybių organizacijos nares remti Argentiną.
1985 12 02 užsienio reikalų ministrų pasitarimas Cartagenoje (Kolumbija) numatė Amerikos valstybių organizacijos reformų planą, pagal kurį nuo 1988 buvo pakeistos stojimo į Amerikos valstybių organizaciją sąlygos (leidžiama stoti visoms regiono šalims, Jungtinių Tautų narėms, nors ir turinčioms teritorinių ginčų). 1991 06 Santjage priimta rezoliucija, reikalaujanti sušaukti Generalinę Asamblėją per 10 dienų nuo perversmo kurioje nors Amerikos valstybių organizacijos šalyje.
Amerikos valstybių organizacijos iniciatyva sureguliuotos kelios regiono krizės (1991 Haityje, 1992 Peru, 1993 Gvatemaloje).
1994 12 Miami Generalinėje Asamblėjoje Amerikos valstybių organizacija paskelbė prisidėsianti prie Amerikos laisvosios prekybos zonos kūrimo. 1995 Monro (Haitis) Generalinė Asamblėja numatė naujas Amerikos valstybių organizacijos veiklos sritis (stebėti nacionalinius rinkimus, vyriausybės tarnautojams keistis informacija, policiją ir ginkluotąsias pajėgas rengti žmogaus teisėms ginti, bendradarbiauti aplinkos apsaugos, kultūros, kovos su narkotikais srityse).
Viena didžiausių Amerikos valstybių organizacijos veiklos kliūčių yra skirtinga Amerikos valstybių organizacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nuomonė dėl Kubos (Amerikos valstybių organizacija neremia Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų Kubai).
2271