amfoteriškùmas (gr. amphoteros – abu), medžiagos gebėjimas prisijungti ir atskelti protonus arba reaguoti ir su rūgštimis, ir su bazėmis. Viena ir ta pati medžiaga reaguodama su rūgštimis turi bazinių savybių, reaguodama su bazėmis – rūgštinių: anilinas C6H5NH2, reaguodamas su druskos rūgštimi HCl, sudaro katijoną C 6 H 5 NH 3 + nitalic{C}_{6} nitalic{H}_{5}nitalic{NH}_{3}^{"+"} , o reaguodamas su kalio amidu KNH2 (bazinis junginys) – anijoną C6H5NH, vandens molekulė disocijuoja į H+ ir OH jonus. Amfoterinių savybių turi α‑aminorūgštys, kai kurių metalų (Al, Fe, Zn, Cr) hidroksidai, kurie tirpdami vandenyje disocijuoja ir esant tam tikroms sąlygoms sudaro H+ arba OH jonus:

Cr3+ + 3OH ↔ Cr(OH)3 ↔ H+ + CrO 2 - nitalic{CrO}_{2}^{"-"}  + H2O

2H+ +  ZnO 2 2- nitalic{ZnO}_{2}^{"2-"}  ↔ Zn(OH)2

3H+ +  AlO 3 3- nitalic{AlO}_{3}^{"3-"}  ↔ Al(OH)3 ↔ Al3+ + 3OH

Elektrolitai, turintys rūgštinių ir bazinių savybių, vadinami amfolitais.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką