amplifikãtorius (lot. amplificator – didintojas), viena pagrindinių muzikos instrumento dalių (kaip ir vibratorius bei generatorius), stiprinanti garsą. Tai – muzikos instrumento korpusas, rezonansinės (rezonatorius) lentos, elektroninis stiprintuvas. Amplifikatorius būna plačiajuostis (smuiko korpusas) ir siaurajuostis (vibrafono rezonansiniai vamzdeliai). Plačiajuostis amplifikatorius tolygiai be iškraipymų stiprina visus instrumento garsus, siaurajuostis – tik tam tikro dažnio. Amplifikatorius dar praturtina tembrą papildomais formantiniais dažniais. Nuo jo priklauso instrumentų garso kokybė.
1932