ampỹro architektūrà
Ampyro architektūrai būdinga pompastiškas monumentalumas, griežtas taisyklingumas, simetriškumas, klasikinės proporcijos ir formos, puošnus dekoras. Puošyboje vyrauja karo simboliai ir atributai: ginklai, ereliai, liūtai, trimitai, laurų vainikai, girliandos, sparnuotos figūros, sfinksai.
Triumfo arka Carrouselio aikštėje Paryžiuje (1808, architektai Ch. Percier, P. F. L. Fontaineʼas)
Prancūzijoje pagal antikos imperijų tradicijas atgaivinta memorialinė architektūra: triumfo arkos, memorialinės kolonos, stelos (Paryžiuje: Triumfo arka Carrouselio aikštėje, 1808, architektai Ch. Percier, P. F. L. Fontaine’as; Triumfo arka Žvaigždės, dabar Ch. de Gaulle’io, aikštėje, 1806–36, architektas J.-F.-T. Chalgrinas). Daugelio Prancūzijos rūmų (Luvro, Versalio, Fontainebleau) interjerai papuošti egiptiečių, etruskų, romėnų dekoro motyvais. Įgydamas savitų nacionalinių bruožų ampyras plito ir kitose Europos valstybėse (Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Italijoje). Rusų vėlyvojo klasicizmo atmaina primena prancūzų ampyrą (Sankt Peterburge: Maskvos vartai, 1838, architektas V. Stasovas, skulptorius B. Orlovskis; Vyriausiojo štabo rūmai ir arka su Pergalės vežimu, 1819–29, architektas K. Rossi; Aleksandro kolona Rūmų aikštėje, 1834, ir Šv. Isakijaus soboras, 1818–58, abiejų architektas H. L. A. R. de Montferrand’as).
Lietuvoje
Bistrampolio dvaro rūmai Kučiuose (1850, restauruoti 2008, dabar viešbutis)
Lietuvoje ampyras plėtotas 2 kryptimis. Vietinio ampyro bruožų turi architekto K. Podčašinskio bei jo mokinių kai kurie projektai (Tiškevičių rūmai Trakų gatvėje, Vilniuje, 1840; Gelgaudiškio, 1842–46, Jašiūnų, 1824–28, Bistrampolio, 1850, dvaro rūmai); jiems būdinga paprastos formos, arkiniai prieangiai. Rusiškojo ampyro yra V. Stasovo ir kitų architektų statiniai (Vyskupų rūmai, dabar Prezidento rūmų ansamblis, po 1832 rekonstrukcijos; tipinės arklių pašto stotys, sargybinės).
1276