anarchzmas, socialinis politinis judėjimas, neigiantis valstybinę valdžią, propaguojantis neribotą asmenybės suverenitetą.
Ideologija
Anarchizmas siūlo valstybiškai organizuotus žmonių santykius pakeisti jų laisva asociacija. Jam būdinga kategoriškas asmenybės priešpriešinimas visuomenei ir ypač valstybei, decentralizacijos ir lygiavos principai. Kai kurios anarchizmo idėjų užuomazgos egzistavo jau nuo Antikos laikų, jam formuotis įtakos turėjo levelerių idėjos, anglų filosofo Th. More’o, prancūzų filosofo J.-J. Rousseau, anglų rašytojo W. Godwino teoriniai veikalai.
Anarchizmo kryptys ir istorija
Anarchizmas susiformavo 19 a. 5–8 dešimtmečiais Vakarų Europoje. Anarchizmas nebuvo vieninga politinė doktrina. Tradiciškai išskiriamos anarchizmo kryptys: anarchoindividualizmas, miutiuelizmas, anarchokolektyvizmas, anarchokomunizmas, anarchosindikalizmas.
Anarchoindividualizmo (M. Stirneris, Vokietija) pagrindinis teiginys – visiška žmogaus laisvė, kurios neturi varžyti jokios teisinės, dorovinės, religinės dogmos. Miutiuelistai (P. J. Proudhonas, Prancūzija) teigė, kad socialinės neteisybės pagrindas yra neekvivalentiniai prekių mainai, kuriuos tvarko valstybė, todėl reikalingos ekonominės reformos – taikiai (be politinės kovos) likviduoti valstybę, kad ji nesikištų į pasikeitimo darbo produktais procesą. P. J. Proudhono valstybės panaikinimo teorija (prudonizmas) turėjo įtakos anarchokolektyvizmui, susiformavusiam 19 a. 7 dešimtmetyje. Jo pradininkas M. Bakuninas (Rusija) teigė, kad valstybę įmanoma panaikinti tik revoliucijos būdu. Po to visuomenė egzistuotų kaip laisva darbininkų ir valstiečių federacija, kurios ekonominį pagrindą sudarytų kolektyvinė nuosavybė. Anarchokolektyvizmas labiausiai paplito 19 a. 7–8 dešimtmečiais ekonomiškai silpnose šalyse: Rusijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje (pietuose).
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Rusijoje anarchokolektyvizmo idėjas pakeitė anarchokomunizmas (P. Kropotkinas). 19 a. pabaigoje anarchokolektyvizmo pagrindu susiformavo anarchosindikalizmas – anarchizmo ideologijos ir politikos veikiama tarptautinio darbininkų judėjimo srovė. Žymiausi teoretikai – G. E. Sorelis, Hubertas Lagardelle’is (Prancūzija). Tikslas – profsąjungų organizuotu socialiniu perversmu panaikinti valstybę ir politinę valdžią, sukurti profsąjungų vadovaujamą visuomenę. Paplito Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lotynų Amerikoje, Rusijoje (pirmaisiais sovietų valdžios metais), turėjo šalininkų Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje.
Po Ispanijos pilietinio karo, kuriame anarchistai vaidino svarbų vaidmenį, anarchizmas sunyko. Po Antrojo pasaulinio karo anarchizmo idėjos darė įtaką 7–8 dešimtmečių komunų judėjimui Europoje, vėliau žaliųjų ir libertarų (radikali liberalų kryptis) idėjoms. 21 a. anarchistai aktyviai dalyvauja antiglobalizmo judėjime, kovoja už aplinkosaugą, lyčių lygybę, gyvūnų teises, prieš neofašizmą, neokolonializmą, policijos prievartą. Daugumą anarchistų judėjimo narių sudaro jaunimas. Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje ir kitur tęsia veiklą anarchosindikalistų profsąjungos. Vienas žymiausių šiuolaikinių anarchizmo teoretikų – A. N. Chomsky.
2031
Anarchizmas Lietuvoje
Lietuvoje anarchizmo idėjos šiek tiek plito per narodnikų organizacijas ir spaudą, tačiau reiškėsi labai silpnai. Kai kurios anarchokomunizmo idėjos atsispindėjo J. Andziulaičio‑Kalnėno 1890–93 publicistikoje. Kiek plačiau anarchizmo idėjos paplito Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių spaudoje; Naujojoje gadynėje, Karde vienas pirmųjų jas propagavo S. Homolickis. Anarchizmo ir socializmo idėjų mišinį skelbė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių darbininkų laikraštis Pensilvanijos darbininkas (1896–98), Nauja draugija (1898–99). 20 a. pradžioje negausios anarchokomunistų grupės veikė Vilniuje, Kaune. Per Rusijos 1905–07 revoliuciją veikė anarchistinių pusiau plėšikiškų grupių Užnemunėje (Giltinė), Kauno gubernijoje (Perkūnėlis). 1918–40 vadinamojo laisvojo socializmo, arba anarchizmo, santvarkos idealą propagavo revoliuciniai socialistai liaudininkai, arba maksimalistai.
anarchistai