andraditas

andradtas (pagal brazilų geologo J. B. de Andrados e Silvos pavardę), silikatų klasės granatų grupės mineralas Ca₃Fe₂[SiO₄]₃. Su grosuliaru ir uvarovitu sudaro izomorfinę eilę (kinta chromo ir geležies katijonų santykis). Kristalai kubinės singonijos, rombinių arba tetragoninių dodekaedrų formos; aptinkami pavienių grūdų, netaisyklingų sąaugų pavidalo, dažnai sudaro drūzas, smulkiai grūdėtus agregatus, pluteles (dažniausiai uolienų plyšiuose). Būna bespalvis, gelsvas, žalias, rusvas, rausvai arba juosvai rudas, juodas; spalva priklauso nuo geležies, chromo, titano, cirkonio ir kitų priemaišų. Skaidrus; dažni įvairūs (pvz., pluoštinio asbesto) intarpai. Blizgesys stiklo, riebus. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Kietumas 6,5–7,5. Lūžis kriauklėtas. Tankis 3700–4100 kg/m³. Trapus. Atmainos: demantoidas (smaragdinis, pilkšvai žalias dėl chromo priemaišų; retas), topazolitas (medaus geltonumo, gelsvai žalias), melanitas (juodas, spalvą suteikia titano oksidas).

andradito kristalai

andradito atmainos demantoido drūza (Kanada)

Andraditas būdingas metamorfizuotoms (kontaktinio metamorfizmo) karbonatinėms uolienoms (skarnoms), dar randamas chloritiniuose skalūnuose, serpentinituose, pegmatituose, sienituose, sąnašynuose. Naudojamas abrazyvinėms medžiagoms, stambesni (2–3 karatų), skaidrūs, be intarpų kristalai – juvelyriniams dirbiniams gaminti. Kai kurie skarnų tipo andradito telkiniai – alavo rūdos šaltiniai (aptinkama iki 4,5 % Sn). Andradito telkinių yra Austrijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Arizonos, Arkanzaso valstijose), Kanadoje (Britų Kolumbijos provincijoje), Meksikoje, Namibijoje, Norvegijoje, Rusijoje (Urale, Kamčiatkoje), Šveicarijoje, Vokietijoje.

Mineralą 19 a. pradžioje Wirum kasykloje Norvegijoje atrado ir pirmą kartą aprašė Brazilijos mineralogas José Bonifácio de Andrada e Silva; jo vardu pavadino (1868) Jungtinių Amerikos Valstijų geologas J. D. Dana.