Mazon André (Andrė Mazònas) 1881 09 07Paryžius 1967 07 13Paryžius, prancūzų filologas, slavistas. Prancūzijos instituto Įrašų ir grožinės literatūros akademijos (1941), Lenkų mokslų akademijos (1927), SSRS mokslų akademijos (1928), Lenkijos mokslų akademijos (1956) ir daugelio kitų mokslo akademijų narys. Studijavo Sorbonoje ir Prahos universitete. 1905–08 dėstė Charkovo universitete. 1919–23 Strasbūro universiteto, 1924–51 Collège de France profesorius. Periodinio leidinio Revue des Études Slaves vienas įkūrėjų (1921) ir redaktorius. Daugiausia tyrinėjo 19 a. rusų literatūrą (I. Gončiarovo, I. Turgenevo, F. Dostojevskio kūrybą, senąją rusų literatūrą), slavų kalbas (rusų, čekų, lenkų, makedonų kalbų tarmes).
André Mazon
Svarbiausi veikalai: Čekų kalbos gramatika (Grammaire de la langue tchèque 1921), Pietvakarių Makedonijos slavų pasakos (Contes slaves de la Macédoine sud-occidentale 1923), Ivano Turgenevo rankraščiai Paryžiuje (Manuscrits parisiens d’Ivan Tourgueniev 1930), Kulakijos evangelija (L’Évangéliaire de Kulakia, su A. Vaillant’u, 1938), Sakmė apie Igorio žygį (Le Slovo d’Igor 1940), Rusų kalbos gramatika (Grammaire de la langue russe 1944).