Riccio Andrea (Andrėja Rčas), Il Riccio, Andrea Crispus, tikr. Andrea Briosco 1470 04 01Trento ar Paduva 1532 07 08Paduva, italų skulptorius. Renesanso atstovas. Laikytas svarbiausiu 16 a. Paduvos skulptoriumi, bronzos karaliumi. Juvelyrikos mokėsi tėvo (Ambrogio di Cristoforo Briosco) dirbtuvėse, bronzos liejimo – Bartolomeo Bellano dirbtuvėse. Bendravo su Paduvos universiteto eruditais mokslininkais, todėl stilius ir temų ratas buvo veikiamas humanistinės pasaulėžiūros.
A. Riccio išsiskyrė sugebėjimu įtaigiai perteikti klasikinės mitologijos temas, filosofines idėjas, krikščioniškus siužetus klasikine maniera. Būdinga ekspresyvi modeliuotė, individualus braižas. Kūrybinis palikimas labai įvairus – nuo figūrinių statulėlių iki funkcionalių objektų. Daugiausia kūrė iš bronzos. Žymiausias ir bene didžiausias kūrinys – didysis velykinis kandeliabras Šv. Antano bazilikoje Paduvoje (1515). Sukūrė antkapių (Girolamo della Torre’s Šv. Fermo bažnyčioje Veronoje, 1521), reljefų (Dovydas, šokantis prieš Arką, Judita ir Holofernas, abu 1507, Šv. Antano bazilikoje Paduvoje, Šv. Martynas ir elgeta 1520, Humanistinių dorybių triumfas, apie 1521).
A. Riccio. Žingsniuojantis Panas (bronza, 1530–39, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Sukūrė daug kamerinių skulptūrų, daugiausia klasikinės mitologijos temomis (Rėkiantis raitelis, apie 1515, Satyras ir satyrė, Berniukas su žąsimi, abu apie 1520, Orfėjas, apie 1525, Atgailaujantis šv. Jeronimas 1530), plakečių (Guldymas į karstą, Vaikų bakchanalija, abu apie 1500, Herojaus triumfas 1525, Kova prie miesto vartų, Nesas, pagrobiantis Dejaneirą, abu 16 a.), t. p. praktinės paskirties daiktų – rašalinių, belstukų, lempų, kita; jiems būdingas klasikinis romėniškas dekoras (Kardo rankena ir apsauga, po 1516, Aliejinė lempa, apie 1524, 1530, Kupidonas, laikantis žvakės stovą 16 a.). Sukūrė terakotos skulptūrų (Madonos galva 1525, Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, apie 1530). Manoma, suprojektavo Šv. Justinos bažnyčią Paduvoje.