Belyj Andrej (rus. Андрей Белый, Andrejus Bèlas), tikr. Boris Bugajev 1880 10 26Maskva 1934 01 08Maskva, rusų rašytojas. Vienas žymiausių rusų simbolizmo literatūros atstovų.
Biografijos faktai
Andrej Belyj
1903 baigęs Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą iki 1906 studijavo filologiją. Domėjosi filosofija, muzika, gamtos mokslais. Jo pažiūroms didelę įtaką padarė F. Nietzsche’s, V. Solovjovo filosofinės idėjos. Bendravo su A. Bloku, K. Balmontu, V. Briusovu, J. Baltrušaičiu. Bendradarbiavo žurnale Vesy. 1921 emigravo į Berlyną. 1921 lankėsi Kaune, skaitė paskaitas. 1923 grįžo į Rusiją.
Kūryba
A. Belo kūryba grindžiama filosofinėmis idėjomis, mistiniais išgyvenimais. Pirmieji kūriniai – ritmine proza parašytos poemos (vadinamosios simfonijos), kuriose siekiama derinti poeziją ir muziką. Eilėraščių rinkinys Auksas žydrynėje (Zoloto v lazuri 1904) pasižymi veržlumu, gyvenimo teigimu. Vėlesniuose poezijos rinkiniuose (Pelenai / Pepel 1908, Urna 1909) vyrauja nusivylimo aukštais idealais ir poetiniu pašaukimu nuotaikos.
Romane Sidabrinis balandis (Serebrjanyj golub' 1909) ryšku misticizmas. 1910–16 gyveno Vakarų Europoje, bendravo su vokiečių antroposofu R. Steineriu, kurio idėjos padarė jam didelį poveikį.
Žymiausiame kūrinyje – romane Peterburgas (1916) – plėtojama Rusijos istorinio likimo tema, parodytas Rytų ir Vakarų kultūrų susidūrimas; lyrinis patosas derinamas su satyros ir grotesko elementais, daug dėmesio skiriama kalbos vaizdingumui, sakinio ritminei struktūrai.
Parašė esė, literatūros ir filosofijos studijų (Simbolizmas 1910, Arabeskos 1911, Kūrybos tragedija / Tragedija tvorčestva 1911, apie F. Dostojevskio ir L. Tolstojaus kūrybą), poemą Kristus prisikėlė (Christos voskres 1918), autobiografinių romanų (Kotikas Letajevas 1922), istorinį romaną Maskva (2 t. 1926), atsiminimų.
1695