Sniadẽckis Andrius (lenkų Jędrzej Śniadecki) 1768 11 30Żnin (Kujavijos Pamario vaivadija) 1838 05 16Vilnius, Lietuvos chemikas, gydytojas. J. Sniadeckio brolis. Med. ir filos. dr. (1793).

Išsilavinimas ir veikla

1787–91 studijavo mediciną ir chemiją Krokuvos, 1791–93 Paduvos universitete, 1793–95 tobulinosi Edinburge, Londone, Vienoje. 1797–1832 Vilniaus universiteto Chemijos katedros profesorius ir vedėjas, 1832–38 Medicinos‑chirurgijos akademijos Terapijos katedros profesorius ir vidaus ligų klinikos vedėjas, Medicinos‑chirurgijos akademijos viceprezidentas. Peterburgo karo medicinos‑chirurgijos akademijos garbės narys (1817), Varšuvos medicinos draugijos narys (1828). Vilniaus universitete įkūrė chemijos laboratoriją, su kitais – Vilniaus medicinos draugiją (1805) ir buvo pirmasis jos pirmininkas. 1805 su kitais įsteigė ir kurį laiką redagavo žurnalą Dziennik Wileński (Vilniaus dienraštis), 1817 įsteigė Šubravcų (Nenaudėlių) draugiją. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, spaudoje kėlė to meto socialines negeroves, kritikavo santvarkos konservatyvumą.

Andrius Sniadeckis (dailininkas Aleksandras Slendzinskis)

Mokslinė veikla ir knygos

1809 platinos rūdoje atrado cheminį elementą rutenį, tačiau atradimas nebuvo pripažintas. Sukūrė chemijos terminijos lenkų kalba pagrindus, pirmasis paskaitas ėmė skaityti lenkų kalba (iki tol buvo dėstoma lotynų kalba). Buvo vitalizmo teorijos šalininkas.

Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį lenkų kalba Chemijos pradmenys (Początki chemiji 2 t. 1800, lietuvių kalba 2004), kuriame propagavo A. L. de Lavoisier teoriją. Veikale Organinių būtybių teorija (Teorya jestestv organicznych 2 t. 1804–11, vokiečių kalba 1810–21, prancūzų kalba 1825) aprašė bendruosius biologijos ir žmogaus fiziologijos klausimus, pabrėžė aplinkos ir organizmo ryšius. Materialistiškai apibūdino gyvybę, kaip ypatingą materijos judėjimo formą, medžiagų apykaitos svarbą gyvybės procesams. Filosofijoje sekė prancūzų švietėjais ir Škotijos mokykla, priėmė kai kuriuos kantizmo elementus. Paskelbė mokslinių darbų biologijos, chemijos, medicinos, geologijos, mineralogijos ir kitais klausimais. Nagrinėjo mitybos, diagnostikos ir gydymo klausimus, didelę reikšmę skyrė ligonio anamnezei, pulso nustatymui.

Veikale Pastabos apie vaikų fizinį auklėjimą (O fizycznym wychowaniu dzieci 1805–06) propagavo higieną, vaikų sveiką mitybą. Aprašė 1812–13 šiltinės ir dizenterijos epidemiją Lietuvoje.

R: Dzieła t. 1–6 Warszawa 1840; Wybór pism naukowych i publicistycznych Kraków 1952. L: L. Szyfman J. Śniadecki przyrodnik‑filozof Warszawa 1960; L. Chrzęściewski Jędrzej Śniadecki Kraków 1978; B. Railienė Andrius Sniadeckis Vilnius 2005.

2591

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką