anemochòrija (gr. anemos – vėjas + chōreō – einu, plintu), augalų vaisių, sėklų ir sporų plitimas pavėjui. Sporas (kai kurių grybų) ir smulkias, lengvas (gegužraibinių šeimos augalų) sėklas išnešioja net menkiausias vėjas. Vėjaričius augalus vėjas nulaužia ir ridena žeme, o jų sėklos byra pakeliui. Vėjo išnešiojamos sėklos turi plaukelių kuokštus, vadinamus skristukais. Tokius skristukus turi kiaulpienė, usnis, drebulė, tuopa. Kitų augalų (klevo, beržo, uosio) vaisiai su sparneliais, kuriais sklando ir gali toli nuskrieti. Anemochorija būdingesnė atviro lauko, stepių, prerijų augalams.
807