Angòlos gamtà
Angolos gamtinis žemėlapis
Reljefas
Angolos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas. Kranto linijos ilgis 1600 kilometrų. Pakrantė smėlėta, lėkšta, kai kur stačiais skardžiais. Didesniąją Angolos paviršiaus dalį (apie 90 %) užima Angolos plokščiakalnis (dažniausias aukštis 1000–1500 m), išraižytas upių slėnių ir laikinų vandens srautų. Jo aukščiausia dalis (vakaruose) – Bié liekaninis luistinis masyvas; didžiausias aukštis 2619 m (Moco kalnas). Į šiaurę, rytus ir pietus nuo Bié masyvo plokščiakalnis žemėja; jo šiaurės vakaruose yra Malanjės aukštuma, pietvakariuose Serra da Chelos kalnai ir Huílos plynaukštė. Vakaruose plokščiakalnis terasomis ir stačiomis pakopomis leidžiasi į siaurą pajūrio žemumą; terasų juostos plotis 30–150 km, pajūrio žemumos 50–200 kilometrų. Šalies pietvakariuose – Namibo dykumos šiaurinis pakraštis.
Angolos kraštovaizdis
Klimatas
Klimatas daugiausia ekvatorinis musoninis, Atlanto pakrantėje tropinis pasatinis. Vidutinė temperatūra liepą 14–21 °C, sausį 21–28 °C. Angolos viduryje ir rytuose per metus iškrinta 1000–1500 mm kritulių, pietuose 600–800 mm, pajūrio žemumos pietuose mažiau kaip 100 milimetrų. Lietingasis vasaros laikotarpis – rugsėjo–balandžio mėnesiais, sausasis žiemos – gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Pakrantėje dažni rūkai (Benguelos šaltosios srovės įtaka).
Vidaus vandenys
Daug upių. Šiaurėje ir šiaurės rytuose teka Kasai (įteka į Kongą) ir jo intakai Cuango, Chicapa, Chiumbe, Kouilou, rytuose – Zambezė (į Indijos vandenyną), pietryčiuose – jos intakai Cuando, Lungué–Bungo, vakaruose ir pietvakariuose – Cuanza, Cunene (į Atlantą). Upėse daug slenksčių. Sausuoju metų laiku dalis pietuose tekančių upių išdžiūsta. Cunenės upė patvenkta (Govės tvenkinys, plotas 178 km2). Angolos rytuose yra pelkių.
Dirvožemiai
Vyrauja tropiniai raudonieji dirvožemiai ir raudonai rudieji; yra aliuvinių.
Augalija
43 % Angolos teritorijos užima miškai. Angolos plokščiakalnyje daugiausia auga lapus metantys sausieji tropiniai retmiškiai, Kongo baseine – drėgnieji tropiniai visžaliai ir mišrieji miškai, į šiaurę nuo Cuanzos upės – krūmynų savana su baobabais, pajūrio žemumos pietuose – pusdykumių ir dykumų augalija.
Gyvūnija
Veisiasi drambliai, juodieji raganosiai, beždžionės, antilopės, žirafos, hipopotamai, liūtai, leopardai, šakalai, hienos, gepardai, hieniniai šunys.
Aplinkos apsauga
Saugoma 6,97 % (87 507 km2) Angolos teritorijos. 8 nacionaliniai parkai; didžiausias – Iona nacionalinis parkas (plotas 15 200 km2; įkurtas 1964), seniausi – Kissama (9500 km2, įkurtas 1957) ir Cameia (1445 km2, įkurtas 1957) nacionaliniai parkai. Chimalaveros nacionalinis gamtos parkas, 5 draustiniai.
baobabas Kissama nacionaliniame parke
Angolos konstitucinė santvarka