Ankarõs architektūrà
Iki 20 amžiaus
Senamiesčio gatvelės siauros ir vingiuotos, vyrauja 2–3 aukštų namai su erkeriais. Nekropolis (5 a. pr. Kr.), Augusto ir Romos šventykla (korintiškasis peripteris; apie 2 a. pr. Kr.), termų griuvėsiai (apie 2 a. pabaiga–3 a. pradžia), Julijano kolona (4 a.), bizantiškosios citadelės (daug kartų perstatinėtos) sienų liekanos. Mečetės (Aladino, 1178; Arslanchano, 1210, perstatyta 1330), Machmud‑pašos dengta turgavietė (1464–71) su 10 kupolų.
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Atatürko mauzoliejus ir muziejus Ankaroje (1953, architektai E. H. Onatas, A. O. Arda)
20 a.–21 a. pradžios pastatai: Didžiojo Nacionalinio Susirinkimo (1937–63, architektas C. Holtzmeisteris), Operos ir baleto teatro (buvęs parodų centras, 1933, architektas Ş. Balmumcu, rekonstruoti 1948, architektas P. Bonatzas) rūmai, Atatürko mauzoliejus ir muziejus (1953, architektai E. H. Onatas, A. O. Arda), Ministrų Tarybos ir Užsienio reikalų ministerijos pastatai (1954, architektas S. Eldemas), viešbutis (1970, architektas M. Hepgüleris), Atatürko kultūros centras (1987, architektai F. Erkal, C. Erkalas), Didžiojo Nacionalinio Susirinkimo mečetės kompleksas (1992, architektai B. Çinici, C. Çinici), Ankaros arena (2010, architektūrinė bendrovė Yazgan Design Architecture), Ekonomikos ir technologijos universiteto Technologijos centras (2010), Jasamkento mečetė (2015, abiejų architektūrinė bendrovė A Tasarim Mimarlik).
2271
-Ankara