anòsmija (anosmia < an… + gr. osmē – kvapas), uoslės nebuvimas. Įgimta anosmija būna, kai galvos smegenyse neišsivysto uoslės centras arba pažeistas uoslės nervas. Anosmija atsiranda, kai sutrikdyta centrinė (dėl traumos, sutrikusios kraujotakos) arba periferinė (dėl lėtinės slogos, uoslės nervo atrofijos) nervų sistema, rečiau – abi kartu. Gyvūnai, neturintys uoslės, vadinami anosmatikais (delfinai).
1331
-anosmatikai