Antãkalnis, Vilniaus miesto dalis Neries kairiajame krante, aukščiau Vilnios žiočių. Antakalnio vakarinė dalis užima Neries slėnio terasą, rytuose prie jos šliejasi miškingas Antakalnio–Sapieginės kalvynas. Pietinėje dalyje yra Vilnios slėnio šlaitas, kelios didelės kalvos ir raguvos. Į šiaurę nuo Antakalnio yra Valakupių, Turniškių, Ežerėlio vasarvietės. Antakalnis – didžiausia ir miškingiausia Vilniaus dalis. Saugomi gamtos paveldo objektai: Antakalnio parko kedrinė pušis, aštuonių klevų ratas Vileišių sodyboje, Juozo Leleikos dendrologijos rinkinys, Sapiegų parko liepa, Valakampių atodanga. Vilniaus universiteto botanikos sodas. Įeina Pavilnių regioninio parko dalis. Antakalnį su Žirmūnais jungia 3 tiltai per Nerį. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.
Antakalnis
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Šv. Roko slaugos ir globos ligoninė, poliklinika, Medicinos diagnostikos ir gydymo centras. Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus universiteto fakultetai, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Vilniaus tarptautinis prancūzų ir VGTU inžinerijos licėjai, gimnazija, progimnazija, pradinės mokyklos, darželiai, vaikų socialinės globos namai, 2 bibliotekos, 2 girininkijos. Didžiosios Britanijos, Kazachijos, Lenkijos, Rumunijos diplomatinės atstovybės, Rusijos Karaliaučiaus srities atstovybė. Kairėnų, Rokantiškių, Saulės kapinės ir Antakalnio kapinės.
Antakalnis
3061
Architektūra
Baroko architektūros pastatai: Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ir Laterano kanauninkų vienuolynas (17–18 a.), Trinitorių, arba Išganytojo (Viešpaties Jėzaus), bažnyčia ir trinitorių vienuolynas (17 a. pabaiga–18 a. pradžia), Sluškų rūmai (17 a.; dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultetas).
Vileišių rūmai Vilniuje (1906, architektas A. Kleinas)
Sluškų rūmai Vilniuje (1694)
P. Vileišio rūmų ansamblis (1906, architektas A. Kleinas, dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) turi neobaroko ir moderno bruožų. Antakalnio gydymo įstaigų kompleksas: senasis (1954, architektas L. Kazarinskis) ir naujieji (1973, architektai E. Chlomauskas, Z. Liandzbergis) ligoninės korpusai, suaugusiųjų (1983, architektas Z. Liandzbergis) ir vaikų (1984, architektė R. Masilionytė) poliklinikos. Studentų miestelis (1968–89, architektai Z. J. Daunora, R. P. Dičius, J. Jurgelionis): Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto mokomieji, gyvenamieji ir kultūros bei sporto pastatai.
2271
Istorija
Antakalnis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių. 1956 Kalnų parke atkasta 14–15 a. sodybvietė; rasta žalvario ir geležies dirbinių, keramikos. Aptikta pylimo žymių. 1588 valdovas Zigmantas Vaza už sklypą jo statomiems rūmų ūkiniams pastatams Vilniaus kapitulai atidavė Antakalnį su 23 kiemais.
17 a. šią valdą iš kapitulos nupirko K. P. J. Sapiega. 17–18 a. Antakalnio dalys priklausė didikams Sapiegoms, Pacams, Sluškoms, Radviloms. Jie statydinosi puošnius rūmus, veisė parkus ir sodus. Iki 1500 pastatyta Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (perstatyta 1609–16); 1625 perduota Laterano kanauninkams. 1668–84 jos vietoje M. K. Pacas pastatydino naują bažnyčią. 1677–82 pastatytas mūrinis vienuolynas (uždarytas 1864); didelėje aikštėje priešais bažnyčią vykdavo šventųjų apaštalų Petro ir Povilo (Petrinių) atlaidai ir mugės (iki 1940). 1693 K. P. J. Sapiega Antakalnyje įkurdino vienuolius trinitorius. Jiems 1694–1717 pastatydino Trinitorių, arba Išganytojo, bažnyčią (1864 paversta Mykolo Arkangelo cerkve; 1919 grąžinta katalikams, 1948 uždaryta) ir trinitorių vienuolyną (1864 uždarytas, paverstas kareivinėmis; 1993–98 jame veikė Vilniaus kunigų seminarija). 1691–94 D. Sluška pastatydino rūmus, kuriuose 19 a. pradžioje Rusijos administracija įrengė politinių kalinių kalėjimą (Citadelė nr. 14); čia buvo kalinami 1830–1831 ir 1863–1864 sukilimų dalyviai. 1691–97 K. P. J. Sapiega pastatydino baroko stiliaus rūmus. 1809 juos įsigijo rusų karo ligoninė; 1844–48 pastatyta nauja karo ligoninė, perstatyti Sapiegų rūmai.
18 a. viduryje susiformavo dabartinė Antakalnio gatvė. Vilniaus miestiečiai bijojo patekti į didikų nuosavybę, todėl ilgai vengė kurtis Antakalnyje. Čia jų daugiau apsigyveno tik 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje. 1897 Antakalnyje buvo 5700 gyventojų.
aikštė prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios 19 a. (J. Čechavičiaus nuotrauka) Antakalnyje
Rūmus 1904–06 pasistatydino P. Vileišis. Juose 1907 buvo surengta pirmoji lietuvių dailės paroda; 1932–38 veikė Lietuvių mokslo draugija ir lietuvių švietimo draugija Rytas, 1941 įsikūrė Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros institutai. 1927 pastatyta aukštesnioji technikos mokykla (sovietinės okupacijos metais – technikumas, politechnikumas), 1945 – Respublikinis tuberkuliozės mokslinio tyrimo institutas (dabar Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė), klinika, dispanseris. 1940–2014 veikė Lietuvos kino studija. 1948 įkurta dešimtmetė muzikos mokykla (dabar M. K. Čiurlionio menų gimnazija). 1953 pastatytas Statybos technikumas (dabar Vilniaus aukštesnioji statybos mokykla), 1958 – kraujo perpylimo stotis, klinikinė (400 vietų, 1960–67 išplėsta), psichoneurologinė ligoninės. 1957 įsikūrė Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas (dabar Valstybinė mokslinė gamybinė įmonė Elmatronas).
Nuo 1960 pastatyta daug daugiabučių gyvenamųjų namų, 1964 – Lietuvos kino studijos filmavimo paviljonai, 1968–89 studentų miestelis. Sovietų okupacijos metais ir atkūrus nepriklausomybę pastatyta individualių namų ir vilų. Antakalnis tapo vienu prestižinių Vilniaus rajonų.