Grušáuskas Antanas (slap. Siaubas) 1907 1947 10 31prie Ežeryno (Merkinės vlsč.), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Jaunesnysis puskarininkis (1998, po mirties). Karys savanoris (1998, po mirties).

Biografija

Tarnavo Lietuvos kariuomenėje; puskarininkis.

1944 07 10 tapo partizanu. 1945 09 05 Dzūkų grupės vado Juozo Vitkaus‑Kazimieraičio įsakymu paskirtas Merkinės bataliono vado A. Ramanausko pirmuoju pavaduotoju. Po 1945 12 14 Juozapavičiaus grupės Karo lauko teismo posėdžio protokolu A. Grušauskas pasirašė kaip šio teismo pirmininkas. 1946 04 13 A apygardos vado J. Vitkaus‑Kazimieraičio įsakyme jis minimas kaip einantis Šarūno rinktinės Seirijų bataliono vado pareigas. 1946 10 16 Tauro apygardos vado pavaduotojo Vaclovo Navicko‑Ryto, Dainavos apygardos Merkinės rinktinės vado A. Ramanausko, jo pavaduotojo Alberto Permino‑Jūrininko, Šarūno rinktinės vado Vlado Stepulevičiaus‑Mindaugo ir Juozapavičiaus grupės pasitarime A. Grušauskas dalyvavo kaip šios grupės vadas. Jis t. p. kaip Šarūno rinktinės Juozapavičiaus grupės vadas dalyvavo 1947 04 22–24 Dainavos apygardos partizanų vadų pasitarime, kuriame buvo aptarti organizaciniai partizanų veiklos klausimai, nutarta suaktyvinti veiksmus prieš sovietinę okupacinę valdžią, aptarti ryšiai, disciplina ir kiti aktualūs klausimai. A. Grušauskas dalyvavo ir 1947 09 vykusiame Dainavos apygardos vadų sąskrydyje renkant naują apygardos vadą.

Žuvo kartu su bendražygiais Vytautu Gaveliu‑Dūmu (g. 1929), Vytautu Jurkevičiumi‑Rytu ir Juliumi Muzikevičiumi‑Dobilu (g. 1927 ar 1911) netoli Ežeryno kaimo įrengtame bunkeryje per kautynes su Valstybės saugumo ministerijos kariuomenės 34‑ojo ir 261‑ojo šaulių pulko kareiviais.

Apdovanojimai

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001, po mirties).

Siaubas

L: Adolfas Ramanauskas-Vanagas Daugel krito sūnų... Vilnius 1999.

2737

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką