Juškà Antanas 1819 06 16Daujotai (Ariogalos vlsč., Kauno apskr.) 1880 11 01Kazanė (Rusija; 1990 perlaidotas Veliuonoje), Lietuvos katalikų kunigas, tautosakininkas, leksikografas. J. Juškos brolis.
Biografijos faktai
1843 baigęs Vilniaus kunigų seminariją kunigavo įvairiose parapijose, 1854–62 – Pušalote, 1865–71 – Veliuonoje, būdamas altaristas gyveno Alsėdžiuose. Per 1863 sukilimą 9 mėnesius rusų valdžios kalintas. 1879 išvyko pas brolį į Kazanę.
Lietuvių tautosakos rinkimas
Alsėdžių, Pušaloto, Veliuonos, Vilkijos apylinkėse užrašė apie 7000 dainų ir apie 2000 melodijų, aprašė veliuoniškių ir pušalotiečių vestuvių apeigas. Svarbiausius užrašymus paskelbė knygose Lietuviškos dainos (3 t. 1880–82 21954), Svotbinė rėda veliuonyčių lietuvių (1880), Lietuviškos svotbinės dainos (2 t. 1883 21955). J. Baudouino de Courtenay pastangomis Krokuvoje 1900 išleistas A. Juškos surinktų lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys (Melodje ludowe litewskie). A. Juška įtvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo principus (tekstų autentiškumas, pateikėjų metrikos), jo tautosakiniai darbai turėjo įtakos 19 a. lietuvių literatūros plėtotei.
Antanas Juška
Žodynai
Parašė Lenkų–lietuvių žodyną (Słownik polsko–litewski, apie 7000 žodžių, 1853–54), apie 1875 – Latvių–lietuvių–lenkų žodyną (apie 6000 žodžių; neišspausdintas), 1863 parengė elementorių Abecela, arba Lementorius dėl mažų vajkelių (vietoj lenkiškų sz ir cz vartojo ṡ ir ċ).
Didžiausias A. Juškos darbas – Lietuvių–lenkų žodynas (30 000 žodžių su šnekamosios kalbos sakiniais), jo dalį, redaguotą J. Jablonskio, K. Būgos, J. Šlapelio, su pridėtais lietuviškų žodžių vertimais rusų kalba išleido Peterburgo mokslų akademija: d. 1 (A–D raidės) išspausdinta 1897, d. 2 (E–J raidės) – 1904, d. 3 (iki žodžio kuokštuotis) – 1922.
broliai Juškos
L: J. Tumas Lietuvių literatūra rusų raidėmis ir broliai Juškos-Juškevičiai Kaunas 1924; A. Mockus Broliai Juškos Vilnius 2003.
2395